Kas yra dauguma nario

Gavus teismo įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą, Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas nedelsdami su juo supažindina Seimo narius. Respublikos Prezidentas gali skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu: iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko daugiau kaip 6 mėnesiai; po pirmalaikių Seimo rinkimų praėjo 6 mėnesiai. Kaip vykdyti apkaltos procedūrą, Konstitucija palieka nustatyti Seimo statute, nepateikdama šiam procesui jokių formalių reikalavimų. Skiriasi tik šių procesų tikslai paskirtis : ir baudžiamajame procese, ir parlamentiniame apkaltos procese sprendžiamas tas pats kaltumo klausimas, bet Seimo balsavimo biuletenio formuluotė, kad Seimo narys kaltinamas nusikaltimo padarymu, reiškia, jog naikintinas Seimo nario mandatas. Dėl to šiuo atveju nereikalingas ir Statute nenumatytas Seimo nario, kurio atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, dalyvavimas Seimo posėdyje: šiame nuosprendyje faktinės aplinkybės yra įvertintos, o Seime svarstyti jo teisėtumo ar pagrįstumo yra neleidžiama. Daugelio demokratinių valstybių baudžiamojo proceso įstatymai numato įvairius supaprastinto sumarinio teismo proceso variantus, kai atsisakoma teisminio įrodymų tyrimo, o sprendimas priimamas jau surinktos medžiagos pagrindu.

Eiliniai ir pirmalaikiai Seimo rinkimai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardoseremiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams.

Eiliniai ir pirmalaikiai Seimo rinkimai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami Kas yra dauguma nario metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardoseremiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams.

Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos prezidentas : jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai; Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

LR Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.

Rinkimai Lietuvoje

Seimo nutarime ar Respublikos prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena.

Naujo Kas yra dauguma nario rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.

Rinkimų organizavimas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti LR teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą.

Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių.

Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygardakurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę LR piliečiai.

Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams, miestų, rajonų teritorijos mero teikimu dalijamos į rinkimų apylinkes, kurių kiekvienos teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip rinkėjų.

Kada rinkimai laikomi įvykusiais[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatasuž kurį balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

• LR Konstitucija - V skirsnis. Seimas
• Masazas uz nario storis

Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas Seimo nariu, ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, per pirmąjį balsavimą gavę daugiausia balsų. Po pakartotinio balsavimo išrinktu laikomas tas kandidatas, už kurį balsavo daugiau rinkėjų.

Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatasuž kurį per pirmąjį rinkimų turą balsavo daugiau rinkėjų.

Jeigu ir per pirmąjį rinkimų turą abu kandidatai buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampama burtais. Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, rengiami pakartotiniai rinkimai. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Bent pusei Seimo narių teks ieškoti naujo darbo

Mandatų skirstymas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų dalyvauja skirstant mandatus tik tuo atveju, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų dalyvauja skirstant mandatus tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jeigu už sąrašus yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičiusuž kurį balsavo daugiausia rinkėjų.

Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau, iki tokio jų Kaip padidinti sekso peni su injekcijomis, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau Isplesti nario padidinima 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą. Pirmiausia apskaičiuojama kvota - tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti.

Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. Už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalijamas iš kvotos.

Lietuvos Respublikos Seimas

Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pa gal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas.

Dėl to visų sąrašų pavadinimai yra surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusių dalijimo liekanų didumą pradedant nuo didžiausiosios. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas tas, kuris yra gavęs daugiau mandatų visose vienmandatėse apygardose.

Kaip skiriamas Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai? Komisijos pirmininkas Komisijos pirmininką išrenka Europos Parlamentas. Pasibaigus rinkimams, viena iš pirmųjų naujo išrinktojo Parlamento užduočių yra išrinkti naująjį Europos Komisijos ES vykdomosios institucijos pirmininką. Kandidatą į šias pareigas nominuoja valstybės narės, tačiau tai darydamos jos turi atsižvelgti į Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Be to, Europos Parlamentas naująjį Komisijos pirmininką turi patvirtinti absoliučia balsų dauguma pusės esamų EP narių balsų plius vieno persvara.

Jeigu ir mandatų gauta po lygiai, pirmiau įrašomas Kas yra dauguma nario su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti, dalijant kvotų metodu.

V skirsnis. Seimas

Jeigu kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, nei sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu. Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kurią nustato Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi kandidatų reitingą.

Prezidento siūlymu ar savo iniciatyva gali atleisti valstybės kontrolierių ir Lietuvos banko valdybos pirmininką; skiria savivaldybių tarybų rinkimus; sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį; tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas; nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus; ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; leidžia amnestijos aktus; įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį; skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas; steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas: jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės atmetė Vyriausybės programos siūlymą; Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Respublikos Prezidentas gali skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu: iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko daugiau kaip 6 mėnesiai; po pirmalaikių Seimo rinkimų praėjo 6 Kas yra dauguma nario.

Sąraše praleidžiami tie kandidatai, kurie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose. Jeigu partijapolitinė organizacija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų kandidatų reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.