Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas

Įsidiegus tokią programinę įrangą, vartotojams turės būti pateikiami privatumo nustatymai, kuriuose jie galės išreikšti sutikimą įdiegti trečiųjų šalių slapukus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovas nepagrįstai remiasi ADTAĮ, nes šis įstatymas netaikomas, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, tenkindamas savo asmeninius, neprofesinius poreikius.

Ginčo esmė 5 Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisės į privatų gyvenimą gynimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovai prašė pripažinti, kad atsakovas pažeidė jų teisę į privataus gyvenimo gerbimą; įpareigoti atsakovą pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo lauko sienų penkias kameras ir laiptinėje tris kameras ir uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško visų namo gyventojų vienbalsio sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo sienų ar namo viduje; įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą dėl jo vykdytų neteisėtų veiksmų — skaičiuojant nuo m.

Ieškovai nurodė, kad yra šešių gyvenamųjų patalpų savininkai ir gyventojai daugiabučiame gyvenamajame name Vilniuje. Kameros įrengtos taip, jog ieškovai nefilmuojami negali patekti į savo gyvenamuosius butus.

"Wi-Fi" kameros funkcijos

Atsakovas vykdo neteisėtą stebėjimą, su ieškovais konfliktuoja; šalys nesisveikina, tarp jų vyksta teisminiai ginčai. Atsakovas asmeniniams poreikiams tenkinti neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie ieškovų asmeninį gyvenimą, todėl stebėjimu ieškovams daroma neturtinė žala dėl jausmo, kad jie yra nuolat sekami konfliktiško, priešiško ir kaimynus įžeidinėjančio asmens. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė 7 Vilniaus miesto apylinkės teismas m.

Teismas nustatė, jog į atsakovo kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik atsakovui priklausanti nuosavybės dalis, bet ir ginčo šalių bendrai naudojama laiptinė, šaligatvis, įvažiavimas į namo galinį kiemą bei įėjimas į ieškovės A.

Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmais pažeidžiama ne tik siauresnė ieškovų teisė į atvaizdą, bet ir platesnė, bendro pobūdžio teisė į pagarbą privačiam gyvenimui, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos toliau — Konvencija 8 straipsnyje. Teismo nuomone, atsakovas neišvengiamai renka ir papildomą, platesnę nei tik asmens atvaizdas informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą.

Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.

Atsakovas neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo yra proporcingas siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą, teismas padarė išvadą, jog teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisės į Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas pažeidimų pripažinimas bei įpareigojimas nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus yra pakankama satisfakcija ieškovams, todėl šio jų reikalavimo netenkino.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, m. Kolegija nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavo, jog atsakovo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis yra vykdomas vaizdo stebėjimas. Ieškovai aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą dėl atsakovo vykdomo filmavimo — pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir ieškinį teismui.

Atsakovas vykdo vaizdo stebėjimą Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas būdu, kad ieškovai neturi galimybės nepatekti į stebimą teritoriją, todėl neišvengiamai yra filmuojami prieš savo valią, taip pažeidžiama jų teisė į atvaizdą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas pažeidžia ne tik ieškovų teisę į atvaizdą, bet ir teisę į pagarbą privačiam gyvenimui, nes renka informaciją apie privatų ieškovų gyvenimą.

Byla e3K-3-472-916/2017

Kolegija pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas apsaugoti savo turtą yra proporcinga priemonė siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 9 Kasaciniu Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo m. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nutartyje netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau — ir CK nuostatas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, t.

Taip teismas suabsoliutino CK 4. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo toliau — ir ADTAĮ nuostatomis, pagal kurias vaizdo stebėjimo įrenginiai gali būti įrengiami bendraturčių daugumos sprendimu. Nutartyje suformuluota taisyklė, kad dėl bendro naudojimo objektų sprendimai gali būti priimami tik esant visų pastato gyventojų vienbalsiam sutikimui, iškreipia proporcingumo principo įgyvendinimą, nes vieno asmens siekis prieštarauti užkirstų kelią priimti sprendimus.

Be to, teismas bendraturčius išskyrė pagal tai, kokio tipo patalpas jie valdo, taip diferencijuodamas šių teises. Teismas konstatavo asmens teisės į atvaizdą pažeidimą, nenustatęs visų būtinų sąlygų. Asmens teisė į atvaizdą galėtų būti pažeista tik tuo atveju, jei ieškovų atvaizdai būtų ne tik užfiksuoti patvarioje laikmenoje, bet būtų atgaminami, parduodami, spausdinami ar demonstruojami.

Sumontuotos kameros yra pakabintos viešoje vietoje, jos nėra nukreiptos į ieškovus, jų nėra pastato aukštuose, kuriuose ieškovai turi nuosavybės teise valdomas patalpas. Teismas užkirto kelią vaizdo kameras sumontuoti bei naudoti pastato bendro naudojimo patalpose ar ant jo išorės sienų.

Tokiu draudimu paneigtas skirtingų interesų pusiausvyros principas. Teismas nevertino atsakovo teiktų įrodymų dėl to, jog didžioji dalis pastato bendraturčių yra raštu išreiškę pageidavimą įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant pastato sienų bei bendro naudojimo patalpose.

Be to, teismas į bylą neįtraukė dar penkių ginčo pastato savininkų, kurie yra išreiškę pageidavimą, kad pastato prieigos bei bendro naudojimo patalpos būtų stebimos vaizdo kameromis. Teismas nusprendė dėl šių asmenų teisėtų interesų ir taip suvaržė galimybę jiems ginti savo teises, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. Daugiabučio namo laiptinė negali būti traktuojama taip pat kaip dviejų asmenų nuosavybės teise valdoma sodyba. Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo m.

Užsiregistravote sėkmingai

Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Daugumos sprendimai, kuriais pažeidžiamos ar paneigiamos mažumos teisės ir laisvės, yra negalimi. Pagal Konvencijos 17 straipsnį, jokia Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teisę vykdyti tokią veiklą ar atlikti tokį veiksmą, kuriais siekiama panaikinti kokias nors šioje konvencijoje nustatytas teises ir laisves ar jas riboti daugiau, nei nustatyta joje.

Atsakovas piktnaudžiauja savo padėtimi, siekdamas Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas ir pažeisti likusių namo gyventojų teises. Be to, atsakovas nepagrįstai remiasi ADTAĮ, nes šis įstatymas netaikomas, kai fizinis asmuo tvarko asmens duomenis savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad įrengtomis vaizdo kameromis nevykdo stebėjimo, nes ši faktinė aplinkybė buvo nustatyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Atsakovo nurodomas stebėjimo tikslas saugumas yra deklaratyvus, nes byloje nustatyti duomenys patvirtina, Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas šios teritorijos nusikalstamumo lygis nėra aukštas.

Atsakovas rakinamas laiptinės duris pakeitė nerakinamomis, taip pats sumažindamas gyventojų saugumą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad saugumo tikslais būtina stebėti šaligatvį prie namo, pravažiavimą į namo galinį kiemą bei įėjimus į dvi namo laiptines, taip pat ieškovės A.

Priešingai, atsakovo surinkti duomenys gali kelti grėsmę, nes galima surinkti detalią informaciją apie tai, kada ieškovai nebūna namuose. Todėl deklaratyvus ribojimas saugumo tikslais negali būti laikomas proporcingu konstitucinės teisės ribojimu. Vaizdo stebėjimo kameras įrengė ir vaizdo stebėjimą vykdo atsakovas. Tai, kad kiti patalpų savininkai vėliau pritarė tokiam sprendimui, nesukuria jiems teisės į minėtų vaizdo kamerų ar vaizdo stebėjimo gynimą ir taip pat nesuteikia statuso byloje.

Teismų buvo nustatyta, kad visi gyvenamųjų butų savininkai yra ieškovai šioje byloje. Kiti sutikimus dėl vaizdo stebėjimo davę savininkai valdo administracines patalpas, todėl jų teisės į asmens privataus gyvenimo gerbimą nėra pažeidžiamos ir jie negali lemti ieškovų teisių pažeidimo. Trečiasis asmuo VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovas nepagrįstai remiasi ADTAĮ, nes šis įstatymas netaikomas, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, tenkindamas savo asmeninius, neprofesinius poreikius.

Atsakovas, teigdamas, jog filmavimas vaizdo stebėjimo kameromis savaime, kol atvaizdas neatkuriamas ir neplatinamas, negali pažeisti ieškovų teisės į atvaizdą, klaidingai interpretuoja CK nuostatas. Pagal CK 2. Ieškovai neturi jokių kitų galimybių patekti į savo namus nenufilmuoti, todėl tai laikytina agresyviu filmavimu.

Aplinkybė, ar vaizdo stebėjimas vykdomas viešoje vietoje, neturi esminės reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes CK 2. Ieškovai yra aiškiai išreiškę savo nesutikimą būti filmuojami. Be to, pagal CK 2. Atsakovas neteisus teigdamas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas teismo byla Nr. Šios bylos faktinės aplinkybės yra artimos minimos bylos aplinkybėms, nes abiem atvejais viena bylos šalis įrengė vaizdo stebėjimo kameras ir, neturėdama kitos šalies pritarimo, jas nukreipė į teritoriją, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma abiejų šalių, ir į Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas su filmavimu nesutinkanti šalis nuolat ir neišvengiamai patenka norėdama naudotis savo gyvenamąja erdve.

Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai 12Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu CK 4. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams CK 4.

Joje visuomenė kviečiama retrospektyviai pasižiūrėti į pastaruosius kelerius metus per žmogaus teisių įgyvendinimo prizmę ir pasidomėti, kuriose srityse pasiekėme progreso, o kuriose vis dar stagnuojame ar net judame atgal, taip nesugebėdami užtikrinti pagarbos žmogaus orumui. Apžvalgą rengė 19 žmogaus teisių ekspertų — teisininkų, politikos, socialinių bei sveikatos mokslų specialistų, tačiau ji skirta ne tik šių sričių atstovams, o kiekvienam, kuriam rūpi žmogaus teisių klausimai. Leidinyje į žmogaus teisių įgyvendinimą pasižiūrėta iš įvairių kampų: nuo kovos su diskriminacija, neapykantos nusikaltimais ir smurtu rezultatų, iki teisės į laisvę ir jos atėmimo, nuo teisės į šeimos gyvenimą iki saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvės bei asmens duomenų apsaugos užtikrinimo.

Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

Atsakovas teigia, ZOOM HELL. teismai nepagrįstai namo gyventojus prilygino bendraturčiams ir dėl to nepagrįstai nesprendė, jog sprendimas įrengti vaizdo stebėjimo kameras yra teisėtas, kadangi buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Iš esmės keliamas klausimas, ar butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma priimami sprendimai, nors ir galimai pažeidžiantys fundamentalias kitų bendraturčių mažesnės butų ir kitų patalpų savininkų dalies teises, sukuria siekiamus teisinius padarinius. Teisė į privatų gyvenimą yra fundamentali tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Konvencijoje, tiek ir Chartijoje įtvirtinta asmens teisė, kuri gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais.

Pristatymo sąlygos

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo pvz.

Šios pareigos gali apimti priemonių, skirtų užtikrinti pagarbą privačiam gyvenimui netgi individų tarpusavio santykių srityje, priėmimą žr.

Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas

Priemonių negatyviųjų ar pozityviųjų valstybės įsipareigojimų kontekste pasirinkimas iš esmės patenka į valstybės diskreciją vis dėlto EŽTT vertina, ar jos buvo pakankamos ir kaip jos pritaikytos konkrečioje situacijoje. Toliau EŽTT, svarstydamas, ar valstybė įvykdė savo pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį, nagrinėjo, ar buvo nustatyta teisinga įvairių susikirtusių interesų — privatumo, turtinių, tinkamo teisingumo vykdymo — pusiausvyra proporcingumo aspektas.

Vertinant pastarąjį aspektą, kaip pažymėjo EŽTT, gali būti svarbios įvairios aplinkybės — filmavimo inicijavimo tikslas, šio veiksmo taikymo apimtis laiko ir vietos prasme, gautų duomenų naudotojų skaičius, šių duomenų naudojimo ir saugojimo tikslas bei laikas, konkuruojančio intereso svarbumas ir negalėjimas jo apginti mažiau privatumą ribojančiomis priemonėmis, vaizdą fiksuojančių subjektų veiksmų teisėtumas ir pan.

Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas

Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name -yra 17 patalpų, iš kurių septynios yra gyvenamosios, likusios — administracinės, maitinimosi ar kitos paskirties. Ieškovai yra šešių butų savininkai ir gyventojai.

EUR-Lex Access to European Union law

Sutikimą dėl vaizdo kamerų įrengimo davė vienuolikos patalpų savininkai, tarp jų ir atsakovas, kuris yra vieno buto bei dar šešių patalpų administracinės, maitinimosi ar kitos paskirties savininkas ar bendraturtis. Taigi, ieškovai pagrįstai teigia, jog patalpų savininkai, kurie davė sutikimą dėl vaizdo kamerų įrengimo, nėra namo gyventojai, be to, beveik Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas šių patalpų, minėta, priklauso Nuotrauku nare 22 dydis. Bylą tyrę teismai iš esmės vertino tokias bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidžiančias teisės į privatų gyvenimą ribojimo nepagrįstumą: į kameromis filmuojamą vaizdą patenka Penis gali buti padidintas tik atsakovui priklausanti nuosavybės dalis, bet ir ginčo šalių bendrai naudojama laiptinė, šaligatvis, įvažiavimas į namo galinį kiemą bei įėjimas į ieškovės A.

Sutiktina su atsakovo argumentu, kad, vadovaujantis CK 4. Tačiau įvertinus tai, kad tokiais sprendimais yra galimai ribojama kitų bendraturčių teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir kad jie yra aiškiai išreiškę savo nesutikimą su tokiu sprendimu, būtina konstatuoti egzistuojant šios nutarties 15 punkte išvardytus konstitucinės teisės į privatų gyvenimą ribojimo pagrindus.

Atsižvelgdama į nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes ir jų įvertinimą pagal pirmiau nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas, kad nagrinėjamoje byloje vaizdo kamerų sistemų įsirengimo ir jų naudojimo ribojimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad į kamerų stebėjimo zoną patenka ir ieškovams priklausanti aplinka. Stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumas svarstytinas atsižvelgiant tiek Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas ieškovų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo proporcingumo principą, tiek į teisingos abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyros vertinimą pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 1 dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dalies bendraturčių sprendimu įrengtos stebėjimo sistemos paskirtis — turto apsaugos funkcija, kurios, kaip teigiama, poreikis atsirado po to, kai buvo įvykdyta vagystė. Taigi ieškovų privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, susijusį su reikšmingu Konvencijoje įtvirtintu atsakovo ginamu interesu apsaugoti savo turtą Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis nuosavybės apsauga.

Pripažinus, kad ieškovų privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, vertintinas ieškovų privataus gyvenimo ribojimo proporcingumas. Minėta, kad byloje teismai nustatė, kad į įrengtomis kameromis filmuojamą vaizdą Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas ne tik atsakovui ir kitiems už sprendimą įrengti kameras balsavusiems bendraturčiams priklausanti namų valdos dalis, bet ir dalis su ieškovais bendrai naudojamo turto laiptinė, šaligatvis, įvažiavimas į galinį kiemątaip pat visi asmenys, gyvenantys name, bei į namą ateinantys pašaliniai asmenys.

Ginčo esmė 5 Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisės į privatų gyvenimą gynimą, aiškinimo ir taikymo.

Be to, nuolatiniu filmavimu, nors ir atviru, kurį būtų galima pripažinti mažesne apimtimi ribojančiu asmens privatumą, sudaromas pagrįstas nuolatinio stebėjimo išėjus iš namų pojūtis. Taigi būtina įvertinti, ar to paties teisėto tikslo atsakovo ir kitų už sprendimą įrengti kameras balsavusių bendraturčių turto apsaugos nebūtų galima pasiekti mažiau ieškovų privataus gyvenimo gerbimą ribojančiomis priemonėmis.

Byloje nepateikta įrodymų, kad nėra galimybių kamerų sumontuoti taip, kad jos fiksuotų tik už sprendimą įrengti kameras balsavusiems bendraturčiams priklausančius ir jų saugomus objektus, taigi darytina išvada, kad, nesant tokią galimybę paneigiančių įrodymų, bendraturčiai turi galimybę maksimaliai susiaurinti kameromis stebimos teritorijos lauką pasiekdami tą patį teisėtą tikslą, taip išvengiant ieškovų privataus gyvenimo gerbimą ribojančių priemonių arba, jei tai objektyviai neįmanoma, jas padarant proporcingas siekiamam tikslui.

Minėta, jog teismų byloje nustatyta, kad atsakovas rakinamas namo laiptinės duris pakeitė nerakinamomis, o toks veiksmas teismų pagrįstai buvo vertintas kaip priešingas deklaruojamam tikslui apsaugoti bendraturčių Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas.

Remdamasi ankstesniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrindų egzistavimo, inter alia be kita koneįrodė, kad siekiamas tikslas apsaugoti dalies bendraturčių turtą yra proporcingas ieškovų siekiui įgyvendinti savo teisę į privatų gyvenimą ir jo saugumą.

Taip pat atsakovas neįrodė, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina, ir kad būtų buvę renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis.

Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas

Nenustatęs byloje pagrindo riboti ieškovų privataus gyvenimo gerbimą, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių butai, patalpos ir kiemas nėra vieša vieta, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, negavęs ieškovų sutikimo ir namų valdoje Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas stebėjimo kameras, nepagrįstai apribojo ieškovų teisę į privataus gyvenimo gerbimą, stebėjimo kamerų įrengimas neatitiko teisingos ginčo šalių interesų Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas principo, nebuvo užtikrinta Konvencijoje įtvirtinta asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ex officio savo iniciatyva konstatuoti, kad nors sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo ir buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, kadangi juo yra pažeidžiamos kitų bendraturčių fundamentalios konstitucinės teisės, yra niekinis ir negaliojantis ab initio nuo sudarymo momento CK 1. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad panašaus pobūdžio bylose būtina atkreipti dėmesį į dar vieną byloje svarbų aspektą — gautų duomenų naudojimą, saugojimą, ištrynimą, nes ieškovė neturi praktinių galimybių tai kontroliuoti.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad egzistuoja svari vaizdo stebėjimo sistemos valdytojo pareiga gerbti savo kaimynų Kaip padidinti varpa skersmens kitų asmenų patenkančių į stebimo atskiro įėjimo, laiptinės, automobilių stovėjimo aikštelės ir pan. ES šalyse šios asmenų teisės ir interesai yra gerbiami nepriklausomai nuo duomenų apsaugos principų pagal bendrąsias civilinės teisės nuostatas, susijusias su asmeninių teisių, atvaizdo, šeimos gyvenimo ir privatumo sferos apsauga.

Valstybes privataus vaizdo iraso ispletimas

Nurodytame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas vaizdo įrangai nustatyti, pranešimams ir informacijai Nario dydis 13cm yra normalus bei laiku ištrinti vaizdą per kelias valandasjei nėra įvykdyta įsilaužimo ar kitų nusikaltimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

Asmens duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis ir teisę į tai, kad jie būtų ištaisomi Chartijos 8 straipsnio 2 ir 3 dalys.