Issipletusios valstybes nuotrauka
Prūsijos kariuomenė įžengia į Austrijos valdomą Holšteiną ir perima visą Šlėzvigo-Holšteino kontrolę. Graikų miestai turėjo autonomiją. Šventėjai susirinko žemutiniame mieste ir minioje žingsniavo link Hambacho pilies griuvėsių, esančių virš mažo Hambacho miestelio, Palatinate provincijoje Bavarijoje. Kitaip tariant, ne tik saugumas, taika ir teisingumas, bet ir ekonominė bei socialinė gerovė ir bent minimalus gero gyvenimo užtikrinimas suvokiami kaip valstybės tikslas.
Žurnalistas, rašytojas, fotografijos istorikas Virgilijus Juodakis teigia, kad analizuoti atskiras spaudos nuotraukas būtų lyg domėtis plytomis, išimtomis iš Onos bažnyčios, nematant viso pastato. Pastatą sudaro fotografijos ir visas leidinio numeris, įvykių kontekstas ir net valstybinė santvarka. O pokalbio pradžioje V. Dirbau Gamtos apsaugos komitete, kai Lietuvoje buvo kuriamas Gamtos apsaugos įstatymas. Tai buvo maždaug septintame dešimtmetyje.
Mano darbas ten buvo susijęs su fotografija.
Mokslininkai važinėdavo po Lietuvą ir žiūrėdavo, kur yra įdomūs medžiai, apskritai gamta, o aš fotografuodavau. IIiustruodavau jų mokslinius darbus. Iš jų tekstų ir mano nuotraukų buvo sprendžiama, ar saugoti medį, ar kurti draustinį. Tada įstojau į universitetą neakivaizdžiai studijuoti žurnalistikos. Kadangi fotografavau gamtą, paukščius, žvėris, diplominiam darbui pasirinkau temą apie fotomedžioklę.
Man kilo klausimas: kas Lietuvoje pirmas pradėjo fotografuoti paukščius ir žvėris? Pradėjau knistis, Issipletusios valstybes nuotrauka ieškoti medžiagos. Tai buvo ir specfondai, į kuriuos buvo sunku patekti, reikėjo gauti leidimą. Vartydamas spaudos komplektus pagal laiką vis atgal, iki carinio laikotarpio, suvokiau, kad yra daug įdomios ir niekam nežinomos medžiagos apie fotografiją.
Daug spaudos komplektų pervertėte, kol radote, ko Issipletusios valstybes nuotrauka Kas buvo tas fotografas?
Gerovės valstybė ir dangaus karalystė
Labai daug. Tai buvo Aleksandras Jurašaitis. Kai, vartydamas spaudos komplektus, supratau, kad tai - nejudinta žemė, laukas, kurį galima arti, disertacijai pasirinkau fotografijos istorijos temą. Buvo šiek tiek nedrąsu, rizikinga, bet viskas buvo gerai.
Taigi parašiau disertaciją, o iš jos atsirado knyga, kurios ilgokai nespausdinau.
Taigi aš universitete dėstytojavau. Kol ši knyga buvo neišėjusi, tol turėjau ką pasakoti studentams. Kai išleidžiama knyga, jie pasiskaito ir nebereikia klausyti.
Dėl tos knygos pagarsėjau. Mane pavadino fotografijos istoriku. Taip ir tamsta į mane kreipėtės. Aš tiesiog dariau tai, kas man įdomu. Išvariau pirmą vagą dirvone. Tad esate Lietuvos fotografijos istorijos pirmos vagos artojas. Pirmos vagos. Ieškojau pirmųjų fotografų lietuvių, kurie ką nors naujo padarė. Čia rodo į knygą - aut. Ką dar nariai, kuriu dydziai yra nuotrauka tirti Lietuvos fotografijos istorijoje, kokių dar yra neartų dirvonų?
Mes džiaugiamės matydami mūsų pokario partizanų nuotraukas. O kas juos fotografavo? Dar neištirta, kas buvo tie drąsūs fotografai? Tai būtų didelis dalykas.
Pažiūrėkite mūsų miškinių nuotraukas: stovi, dainuoja, sėdi prie palapinių, prie laužų, pozuoja su ginkluote… Ir po vieną, ir grupėmis.
Būtų užtekę tokiai nuotraukai patekti į KGB, kad suimtų visus apylinkės miškinius. Ar tai buvo Issipletusios valstybes nuotrauka, ar - nežinojimas? Issipletusios valstybes nuotrauka kas nors neišnagrinės temos, kas ir kaip fotografavo mūsų miškinius, Issipletusios valstybes nuotrauka galime tik spėlioti.
Turime nuotraukų ir iš tremčių. O kas jas padarė? Žinomas tik vienas kitas autorius. Tačiau medžiaga nėra surinkta. Galėtų būti dvi knygos: viena - apie tai, kas fotografavo miškinius, kita - kas fotografavo tremtinius, kokiu būdu turime tokių nuotraukų.
Kol kas nėra žinomi net šių temų išeities taškai. Pats iš lagerio turi parvežęs savo nuotrauką, ji man labai miela, bet kas fotografavo, tiksliai nežinau. Jei fotomenas turi savo istorikus ir nemažai aprašytą istoriją, turi savo teoretikus ir teorijas, tai fotožurnalistika viso to neturi.
- Vokietijos suvienijimas – Vikipedija
- Europoje netiksliai suprantamas subsidiarumo principas - himeja.lt
- Gerovės valstybė ir dangaus karalystė - himeja.lt
- Europoje netiksliai suprantamas subsidiarumo principas Dr.
Labai reikėtų žurnalistinės fotografijos istorikų, teoretikų, menotyrininkų. Mano supratimu, dabarties meninės fotografijos menotyrininkų negalima leisti prie fotožurnalistikos kūrinių analizės. Ką jie daro? Kaip gandrai iš šieno kupetos ištraukia vieną šiaudą, kramto, kramto: skonis toks, kvapas toks… Ir iš vieno šiaudo sprendžia apie visą kupetą.
Tačiau vienas šiaudas nėra kupeta. Fotožurnalistikoje nuotraukos vertė - simbiozėje su tekstu, visu leidinio numeriu, įvykių kontekstu, valstybės santvarka. Paimti vieną nuotrauką - kaip iš Onos bažnyčios ištraukti vieną plytą ir pagal ją spręsti apie visą bažnyčią. Fotožurnalistika - tai lyg visas pastatas? Taip, o viena nuotrauka - tai ne visa fotožurnalistika.
Jūs gilinotės į Lietuvos fotografijos istoriją nuo carinių laikų. Kokie, jūsų nuomone, buvo svarbiausi lietuviškos fotografijos pokyčiai, ar jie tampriai susiję su istoriniais įvykiais? Visa fotografija nuo seniausių laikų yra susijusi su santvarka. Kas jai įdomu, tokios nuotraukos ir spausdinamos.
Naršymo meniu
Fotografijos žanrai yra kaip puodynės: fotoreportažo, fotoapybraižos, fotorecenzijos… Keičiasi santvarka, keičiasi puodynių turinys. Kas naujo ir įdomaus atsirado spaudos fotografijoje, kai metais buvo atkurta Lietuvos valstybė?
Visų pirma suklestėjo ir išsiplėtė mėgėjiška fotografija. Fotoaparatai darėsi mažesni. Fotografuoti pradėjo mokytojai, inžinieriai, keliautojai Lygiagrečiai vystėsi spauda, į ją kelias atsirado per cinkografiją.
Spaudoje susiformavo fotožurnalistikos pradmenys, pradėjo plėtotis fotožurnalistikos žanrai.
Fotožinutės, fotovaizdeliai, fotopasakojimai, fotoreportažai Ir užsienyje buvo einama tuo pačiu keliu.