Nario storis priklauso nuo pirstu,
Iš viso suaugęs šuo privalo turėti 42 dantis. Dirbtines harmonikas išgroti sunkiau nei natūraliąsias, nes grojant reikia užspausti dvi stygas vienu metu ir groti harmoniką užspaustosiomis natomis.
Naminiai šunys kilę iš vilko, šakalo. Šuns liemuo grakštus ir raumeningas, jis vaikšto remdamasis pirštais su stipriais nagais. Dėl lankstaus kaklo galva labai judri. Šuns snukio kraštuose yra judrios lūpos, virš burnos — nosis su pora šnervių. Gerai išvystyti akių vokai.
Šuns anatomija ir fiziologija
Išorinės ausys didelės ir judrios. Jos būna stačios, pusiau Nario storis priklauso nuo pirstu ir nukarusios. Kai kurių veislių šunims ausys kerpamos pagal veislės standarto reikalavimus, jei to nedraudžia šalies gyvūnų globos draugijos nuostatai. Šuns Nario storis priklauso nuo pirstu tvirta ir elastinga, apaugusi plaukais. Plaukai būna ilgi, trumpi, stangrūs, švelnūs, garbanoti, net susisukę. Plauko maišelyje atsiveria greta esančių riebalinių liaukų latakėliai, jų išskyros tepa odą ir plaukus — jie tampa elastingi ir nesudrėgsta.
Odoje taip pat yra prakaito liaukos. Prakaitas, garuodamas nuo kūno, vėsina jį. Šuns prakaito liaukos silpniau išsivysčiusios, todėl kūną vėsina padažnėjęs kvėpavimas.
Tarp plaukų yra poplaukis,jis sulaiko daug oro ir blogai praleidžia šilumą. Prieš žiemą poplaukis sutankėja, o pavasarį išsišeria. Šunų, gyvenančių šiltose patalpose bei šilto klimato zonoje, poplaukis būna retesnis.
Griaučiai Šuns griaučius sudaro kaukolė, stuburas, galūnių juostos ir poriniai galūnių kaulai. Snukio dalyje yra viršutinis ir apatinis žandikauliai. Stuburas skirstomas į penkias dalis. Kaklo dalį sudaro 7 judriai sujungti slanksteliai. Krūtinės dalyje yra 13 slankstelių, kurie jungia šonkaulius. Krūtinės slanksteliai, šonkauliai ir krūtinkaulis sudaro tvirtą krūtinės ląstą. Septyni juosmens dalies slanksteliai yra judrūs, šonkaulių nėra. Trys kryžkaulio slanksteliai suaugę su dubens kaulais.
Už kryžkaulio dalies yra uodegos slanksteliai. Priekinę galūnę sudaro peties mentė, Nario storis priklauso nuo pirstu, dilbio kaulai alkūnkaulis ir stipinkaulisriešas, sudarytas iš riešakaulių, plaštaka, sudaryta iš delnakaulių ir letena, sudaryta iš pirštakaulių. Užpakalinę galūnę sudaro dubens kaulai, šlaunikaulis su kelio girnele, blauzdos kaulai blauzdikaulis ir šeivikauliskulnakaulis, pėdos slėsnos ir pirštų kaulai.
Visą šuns skeletą sudaro kaulai kai kurių veislių šunims uodega trumpinama. Raumenys Gerai išvystyti šuns raumenys kaktos, trapecinis, deltinis, Nario storis priklauso nuo pirstu platusis, sėdmeninis, šlaunies pusgyslinis, dvigalvis šlaunies, išorinis pilvo, krūtinės, trigalvis, žastinis, krūtininis skydo, kramtomasis.
Ypač stiprūs šunų nugaros, galūnių ir juosmens raumenys. Greitai bėgdamas šuo šuoliuoja, sulenkdamas ir ištiesdamas liemenį, atsispirdamas nuo žemės, paeiliui tai priekinėmis, tai užpakalinėmis kojomis.
Stiprūs raumenys judina ir apatinį žandikaulį, todėl šuo gali tvirtai laikyti dantyse grobį. Šuns burnos ertmėje yra liežuvis ir dantys. Liežuviu šuo junta pašaro skonį, varto jį burnoje, sudrėkindamas seilių liaukų išskiriamomis seilėmis. Dantys Šuns žandikaulių priešakyje yra kalto formos kapliai po 6 kiekviename žandikaulyjeo už jų — stambios iltys. Burnos gilumoje yra krūminiai dantys.
Šuniukams pirmiausia prasikala priekiniai dantys, kuriems iškritus išauga nuolatiniai. Tik patys galiniai krūminiai dantys išdygsta iš karto, besikeičiant kitiems dantims.
Iš viso suaugęs šuo privalo turėti 42 dantis. Viršutiniame žandikaulyje 20, o apatiniame — 22 dantis. Didelius mėsos gabalus šuo sudrasko aštriais Didelis varpos nuotrauka dantų kraštais. Pačių Nario storis priklauso nuo pirstu storis priklauso nuo pirstu krūminių dantų viršūnės bukos, jais sutrinamas augalinis pašaras. Mėsos likučiams Pratimai didejantiems nariams kaulo šuo sugraužia nedideliais kapliais.
Medžiokliniai šunys grobį papjauna iltimis. Šuns dantų išsidėstymas žandikauliuose: I — viršutinio žandikaulio, II — apatinio žandikaulio, K — kapliai, I — iltys, P — prieškrūminiai, Kr — krūminiai.
Šuns sankandos rūšys: 1 — žirkliška normali2 — repliška tiesi3 — nesankanda, 4 — perkanda, 5 — buldogiška. Šuns amžiaus nustatymas pagal dantis: 1 — vienerių metų šuns, 2 — dvejų metų šuns, 3 — trejų metų šuns, 4 — ketverių metų šuns, 5 — penkerių metų šuns. Virškinimo organai Jie išsidėstę išilgai kūno ašies.
Virškinimo organai prasideda burnos plyšiu, pereina į burnos ertmę, ryklę, stemplę, skrandį. Iš skrandžio pašaras patenka į plonąją, o vėliau į storąją žarną, kuri baigiasi išange. Burnos plyšys yra tarp viršutinės ir apatinės lūpos, žandikaulių ir dantų.
Viršutinė lūpa jungiasi su nosies veidrodėliu, kuris, esant šuniui normalioje būsenoje yra šaltas ir drėgnas. Tik pakilus šunų kūno temperatūrai, nosies veidrodėlis tampa karštas ir sausas.
Kai kada ir kambaryje gulinčio šuns nosies veidrodėlis tampa karštas ir sausas, ir tik išėjus į lauką jis vėl atvėsta ir sudrėgsta. Už burnos plyšio yra burnos ertmė, kurią iš viršaus gaubia kietasis ir minkštasis gomurys.
Nuorodos kopijavimas
Iš priekio ir šonų — dantinės žandikaulių ataugos ir dantys. Kietasis gomurys išlinkęs į viršų ir su minkštuoju gomuriu sudaro lanką. Paslankus minkštasis gomurys atskiria nosiaryklę nuo ryklės burninės dalies. Šuns liežuvis yra burnos ertmėje, prisitvirtinęs prie dugno raumenų. Jis yra ilgas, platus, su išilgine vagele per vidurį. Šuo liežuvio pagalba junta pašaro skonį, o karštą vasaros dieną, iškišdamas liežuvį Nario storis priklauso nuo pirstu tankiai kvėpuodamas reguliuoja savo kūno temperatūrą.
Burnos ertmėje pajuntamas pašaro skonis, čia jis sukramtomas, suvilgomas seilėmis ir pradedamas virškinti. Pro burnos ertmės užpakalyje esančias žiotis pašaras Kaip padidinti lytiniu organu seksualini kuna į ryklę.
Ji yra piltuvo formos kanalas, jungiantis nosies ir burnos ertmes su gerklomis viršuje ir stemple apačioje. Ryklėje susikerta oro ir pašaro keliai. Ryklės vidų dengia gleivinė. Į ją atsiveria 7 angos: 2 nosinės, 2 ausies trimito, žiotys, gerklų ir stemplės įeigos.
Ryklę supa stiprus raumenų sluoksnis, kurį sudaro žiediniai sutraukiamieji ir išilginiai keliamieji raumenys. Iš ryklės nurytas pašaras patenka į vamzdžio formos stemplę. Stemplė sudaryta iš dangalo, raumeninės dalies ir gleivinės. Raumeninio dangalo peristaltiniai judesiai skatina pašaro slinkimą iš stemplės į skrandį.
Jos gleivinę dengia plokščias daugiasluoksnis epitelis, kuriame yra daug liaukų, kurių sekretas lengvina pašaro slinkimą. Šuns skrandis yra vienkamerinis ir kitaip negu kitų gyvūnų nėra išklotas daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ir neturi praplatėjimo.
Jame mechaniškai ir chemiškai virškinamas nurytas pašaras. Vidutinio dydžio šuns skrandis litrų talpos. Jo siena sudaryta iš gleivinės, pogleivinės, raumeninio ir serozinio dangalo. Gleivinės sluoksnio liaukos gamina virškinimo fermentus ir gleives. Pogleivinėje dalyje yra kraujagyslės ir nervai.
Raumeninę sudaro lygieji raumenys. Serozinis dangalas yra lygus, blizgantis ir skaidrus. Nurytas pašaras sumaišomas su skrandžio sultimis ir apvirškintas stumiamas prievarčio link, ir patenka į dvylikapirštę žarną. Nuo dvylikapirštės žarnos, prasideda plonoji žarna. Šuns žarnynas yra kartus ilgesnis už jo kūną.
- Saugiausias nario padidinimo metodas
- Žiemos skanėstas – lašiniai. Kokius ir kaip išsirinkti? | MAXIMA
- Metodai padidina nari be operaciju
- Smuikas – Vikipedija
Čia pašaras intensyviai virškinamas ir įsiurbiamas. Dvylikapirštės žarnos sienelėje yra daug liaukų, kur atsiveria kasos ir kepenų latakai. Kitos plonosios žarnos atkarpos — tuščioji ir klubinė žarna, kuri pereina į akląją žarną.
Kasos sultyse yra fermentų, kurie skaido visas svarbiausias pašarines medžiagas.
Vyro rankos išduoda intymiausias jo paslaptis!
Tuščioji žarna yra pati ilgiausia, joje daug limfinių folikulų. Tuščiosios žarnos kilpos, kabančios ant ilgo pasaito, įsiterpia tarp organų. Klubinė žarna yra trumpiausia ir tiesiausia plonosios žarnos dalis. Ji atsiveria į storąją žarną. Čia Nario storis priklauso nuo pirstu gleivinės vožtuvas, kuris praleidžia žarnų turinį tik į storosios žarnos pusę ir neleidžia jam sugrįžti atgal. Storoji žarna pilve pakraščiais apriečia plonąją žarną.
Storojoje žarnoje baigiamos įsiurbti maisto medžiagos ir formuojasi išmatos. Storoji žarna sudaryta iš aklosios, gaubtinės ir tiesiosios žarnos. Akloji žarna yra dešinėje pilvo pusėje tarp antrojo ir ketvirtojo juosmens slankstelio. Gaubtinė žarna susideda iš kylančiosios, skersinės, nusileidžiančios ir riestinės.
Riestinė žarna pereina į tiesiąją ir atsiremia į išangę. Virškinimo organai. Kvėpavimo organai Jie susideda iš nosies, gerklų, trachėjos, bronchų, plaučių ir kvėpavimo judamojo aparato krūtinės ląstos, griaučių, juos jungiančių kvėpuojamųjų raumenų, jų nervų, plaučių kraujagyslių, limfagyslių. Kvėpavimo takai dėl juose esančių kremzlinių griaučių nuolat atviri, nesubliūkšta, įkvepiant ir iškvepiant oras pro juos praeina laisvai. Pakeliui oras sušyla, apsivalo ir prisisotina vandens garų.
Šuns nosis prisitaikiusi užuosti, sušildyti, sudrėkinti ir išvalyti praeinantį orą.
Naršymo meniu
Šuns nosies pagrindą sudaro nosikauliai ir kremzlės. Į nosies ertmę atsiveria šnervės, kurias gali išplėsti judantys raumenys. Kremzlinė pertvara dalija nosies ertmę į kairiąją ir dešiniąją puses, kurias esančios kriauklės suskirsto į smulkesnius plyšelius, kuriais praeina oras. Gerklos yra kvėpavimo takų dalis, esanti priekinėje kaklo dalyje. Pro jas praeina oras. Jos saugo kvėpavimo takus, kad ryjant į juos nepatektų pašaro, be to jose yra balso klostės. Gerklos sudarytos iš porinių ir neporinių kremzlių, susijusių raiščiais, sąnariais ir raumenimis.
Viršuje gerklos raiščiais prisitvirtinusios prie poliežuvinio kaulo, o apačioje pereina į trachėją. Iš vidaus gerklos išklotos gleivine, padengta virpamuoju epiteliu.
Trachėja yra vamzdžio pavidalo organas, jungiantis gerklas su bronchais. Trachėja prasideda žemiau kaklo slankstelių ir eina ties krūtinės ląsta iki penkto-šešto šonkaulių, kur išsišakoja į du pagrindinius bronchus.
Trachėja sudaryta iš kremzlinių lankų, kuriuos į vamzdį jungia žiediniai raiščiai.