Tarnauja nario padidejimui,

Dievą nužudė modernybė, tačiau svarbiausi postmodernistai nesusiejo modernybės pabaigos su teistinio tikėjimo atnaujinimu. Daugelis jo knygų išverstos į prancūzų, vokiečių, japonų, korėjiečių ir kitas kalbas. Jos visos teigia, kad esama aukštesnių vertybių už materialines gėrybes ir paslaugas. Filosofijos ir teologijos požiūriu nebuvau kantininkas, visada pripažinau gamtos pasaulio realumą, jo svarbą žmonėms, savaiminę dieviškąją jo vertę. Jei susiklostys būtent taip, tada iškils nauja ekonomika, kuri teiks kur kas didesnę reikšmę tiek žmonių bendruomenėms, tiek aplinkai. Gyvas būtybes jau tada laikiau gamtos dalimi, žala pasauliui man reiškė žalą tik jo gyventojams.

Tai nėra mano žodyno dalis. Manau, bendrojo gėrio idėjos turinys priklauso nuo to, kaip suprantame bendruomenę. Jei į viską žvelgsime individualistiškai, kaip žvelgia standartinė ekonomikos teorija, tada grupės žmonių gėris bus tik priedas prie individų gėrio. Tačiau kiekvieną asmenį apibrėžia ir santykis su kitais tos socialinės grupės, kuriai jis ar ji priklauso, nariais, ir būdas, kaip grupė yra struktūruojama, kas ją sieja su kitomis visuomenės grupėmis.

Individai yra labiau pasiturintys, jei jų visuma sudaro bendruomenę, kurios visi nariai jaučia tam tikrą atsakomybę vieni už kitus. Bendrasis gėris yra glaudūs ryšiai tarp jos narių ir rūpinimasis tos bendruomenės kaip visumos reikalais. Bendruomenės gerovė ženkliai padidina kiekvieno jos nario gerovę. Didelę asmens tapatumo dalį lemia bendruomenė, kuriai jis priklauso. Esu krikščionių bendruomenės narys. Taip pat esu amerikietis, Klermonto, Kalifornijos gyventojas. Mano supratimui apie save daro poveikį pasididžiavimo ar pasidygėjimo jausmas, susijęs su šiomis bendruomenėmis.

JAV imperializmo kritiką daugelis amerikiečių priima asmeniškai, kaip išpuolį, nukreiptą prieš juos. Jie gerai jaučiasi tada, kai Jungtinėms Valstijoms pavyksta ką nors pasiekti. Tie, kurie mąsto vien individualistinėmis kategorijomis, nesupras šių realijų. Tarnauja nario padidejimui

Support Eurozine

Tik suvokę, kokia svarbi mūsų tapatumui yra bendruomenė, kuriai priklausome, galėsime bendrąjį gėrį atskirti nuo individualaus. Tada nekils abejonių, kad ekonomika privalo tarnauti bendrajam gėriui.

Gal galėtumėte tą apibendrinti? Ar pastebite kokių nors pokyčių Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ekonomistų mąstyme? Juk būtent šios tarptautinės organizacijos pasauliniu mastu nustato finansų ir ekonomikos taisykles. Jis buvo įkurtas, kad teiktų patarimus ir ekonominę paramą besivystančioms šalims.

• Jausmas narys
• Kam tarnauja ir kam turėtų tarnauti rinkos | Eurozine
• Nuoroda nukopijuota aA Lietuvai karo grėsmė yra išaugusi, mano 58,8 proc.

Todėl pritraukė daug idealistų, kurie tikėjo, kad visam pasauliui svarbu įveikti atsilikusių kraštų skurdą. Gerbiau idealizmą, kuris tapo PB įkūrimo pagrindu ir vienijo ten dirbančius žmones. Kita vertus, daugiau sužinojęs apie Tarnauja nario padidejimui banko metodus, sunerimau. PB sprendė įvairias problemas, pavyzdžiui, generavo energiją, tiekė vandenį laukams drėkinti, tačiau daugybė jo iniciatyva pastatytų užtvankų padarė didžiulę ekologinę žalą, gausias bendruomenes teko iškeldinti iš gimtųjų vietų, buvo pakirsti daugelio bendruomenių ekonomikos pagrindai.

Ekologijos požiūriu PB iniciatyvos padarė daugiau žalos, nei davė naudos. Išsiaiškinau, kad Pasaulio bankas atsižvelgė į daugelį savo veiklos padarinių, tačiau dažniausiai tuos padarinius matavo standartiniais, kitaip tariant, individualizuotais matais.

Pasaulio Sekso nario dydis stove dominavo ekonomistai ir į kitų nuomonę jie neatsižvelgdavo. Dar blogiau, manyčiau, buvo tai, kad įsigalėjo tendencija remti korporatyvines investicijas. Iš pradžių Pasaulio bankas skolino šalims, norinčioms plėtoti savo pačių parengtas programas. Tačiau Reagano administracijos laikais įvyko radikalus plėtros suvokimo pokytis.

Užuot raginus valstybes ir tarptautines organizacijas teikti paramą ir paskolas, imta daryti viską, kad šalys taptų kuo patrauklesnės korporacijų investicijoms.

Anksčiau Pasaulio bankas bendradarbiavo su vyriausybėmis, leisdavo joms apsispręsti dėl plėtros projektų, kad stiprėtų nacionalinė ekonomika, o Tarnauja nario padidejimui jis ėmė įtikinėti vyriausybes, kad šios atsisakytų nacionalinės ekonomikos kontrolės. Daugelis tautų tapo nepajėgios net lavinti savo žmonių, rūpintis jų sveikata. Žinoma, toks mąstymas grindžiamas įsitikinimu, kad žmonių bendruomenė neturi vertės. Tokie skaičiavimai net neatsižvelgia į vartojimo pasiskirstymą — keleto milijardierių iškilimas svarbus lygiai tiek pat, kiek ir milijonų darbininkų darbo užmokesčio padidėjimas.

Mano požiūriu, Pasaulio bankas, nors įvykdė daug puikių programų, jau yra tapęs veikiau problemos dalimi negu jos sprendimu, nes susidėjo su ekonominio augimo garbintojais, o ši religija ne tik leidžia niokoti gamtinę aplinką, smukdo žmonių gerovę, bet ir stumia bendruomenes į susinaikinimą. AS: Ekonomistus rengia, profesinį mąstymą formuoja aukštosios mokyklos.

Ar daug universitetų tapo atviresni bent jau teorinėms ekonomikos alternatyvoms? Kokie veikalai turėtų atsirasti ekonomikos fakultetų bibliotekose, kad studentai išsivaduotų iš homo economicus nelaisvės?

JC: Nemažai pripažintų ekonomistų suvokia, koks ribotas požiūris yra viską vertinti pagal bendrojo vidaus produkto lygį. Visada buvo ekonomistų, kuriems rūpėjo pajamų kiekis ir jų paskirstymas. Be jokios abejonės, vis daugiau ekonomistų įžvelgia aplinkos niokojimo grėsmę. Tačiau pasigendu šios profesionalų gildijos diskusijų apie tai, kad būtina iš pagrindų rekonstruoti jų discipliną, Tarnauja nario padidejimui visai kitokiu požiūriu į žmones ir į gamtą.

Šiuo metu nuoširdžiausiai rekomenduočiau dvi knygas. Antroji, parašyta kaip vadovėlis, — Hermano E. Jei universitetuose būtų dėstomas nuolatinis ekologiškos ekonomikos kursas, paremtas šia knyga, pokyčiai vyktų sparčiai.

Be to, manau, kad ekonomikos studentai nėra mokomi suprasti, kokiu mastu nacionalinę ir globalią ekonomiką dabar lemia finansai.

Nuorodos kopijavimas

Suvokęs finansų pirmeiviškumą, studentas yra pasirengęs įžvelgti ypatingą pinigų kūrimo svarbą. Tačiau esminę idėją labiau prieinamai, bent jau amerikiečiams, išdėstė Ellena H. Jei šias knygas suvirškintų tie, kurie studijuoja ekonomiką, jų mąstymo pokytis būtų greitas ir esminis. AS: Keliose savo knygose nagrinėjate budizmo ir krikščionybės santykius, jų skirtybes. Nors Europoje vyrauja sekuliarus klimatas, daugelyje pasaulio šalių, ypač Azijoje, religija tebėra labai svarbi.

Ką senųjų religijų krikščionybės, budizmo ir kt. Schumacheris pateikė įdomią budistinės ekonomikos perspektyvą ir teigė, kad ekonomikai labai praverstų didžiųjų religijų išmintis. Ar vakariečiai gali ko nors pasimokyti iš budizmo mąstymo ir etikos? JC: Nė viena iš didžiųjų žmonijos išminties tradicijų nepripažįsta tokios ideologijos, kokia grindžiama modernioji ekonomika.

• Vyru nariu dydis laikrodyje
• Если только она не слишком уж велика.

Jos visos teigia, kad esama aukštesnių vertybių už materialines gėrybes ir paslaugas. Šį pralaimėjimą, mano nuomone, lėmė tai, kad prieš šimtmečius, kai Tarnauja nario padidejimui mokslas, išminties tradicijos prarado pasitikėjimą savimi ir ryžtą varžytis su mokslo tiesomis.

Budizmas yra labiausiai išplėtojęs ir išsaugojęs kritišką santykį su medžiagišku mąstymu ir iš jo kylančiu individualizmu. Jis taip pat nuosekliausiai ir sistemingiausiai atmeta prisirišimą prie pasaulietiškų gėrybių. Ar dabar pasaulyje dominuojanti religija esmingai pasipriešins ekonomizmo Tarnauja nario padidejimui Deja, tai išimtis tarp budizmo kraštų. Tiesa, kitur buriasi budistiniai sąjūdžiai, pasisakantys prieš dominuojantį ekonominį mokymą, svarbiausi iš jų yra Sri Ariyaratne veikla Šri Lankoje ir Sulako Sivaraksos veikla Tailande.

Abraomiškoji tradicija neturi tokių atitikmenų. Kinų lyderiai, suvokę, kad kolonijinės galios atima iš jų teritoriją ir suverenumą, nusprendė: Kinija galės tapti nepriklausoma ir galinga tik pasitelkusi Vakarų Apšvietą.

Į tai įėjo ir Vakarų ekonominis mokymas bei praktika, reikalavę atmesti senovės išmintį, išreikštą taoizme ir konfucianizme. Toks pasirinkimas buvo labai sėkmingas ir Kinija grįžo į svarbiausių pasaulio žaidėjų klubą. Tačiau dabar kinų vadovybė pripažįsta socialinę, kultūrinę ir egzistencinę žalą, kurią padarė šis žingsnis.

Šalis vėl atsiveria savo tradicinėms vertybėms ir išminčiai. Būtų neatsargu teigti, kad remdamasi šiomis tradicijomis ji jau spėjo sukurti rimtas ekonomines idėjas, bet Tarnauja nario padidejimui kuriais atvejais tos tradicijos veikia kaip tam tikra apsauga.

Kadangi dominuojanti ekonominio mąstymo mokykla Vakaruose propagavo kapitalizmą, daugelis krikščionių mąstytojų atsigręžė į socializmą, esą geriau išreiškiantį krikščionišką supratimą ir vertybes. Europoje socializmas siejamas su mišria ekonomika ir demokratine valdžia, todėl daug Europos krikščionių kapitalizmą ir neoliberalią teoriją kritikuoja iš socialistinės perspektyvos. Japonijoje Toyohiko Kagawa, garsiausias tos šalies krikščionis, įkūrė socialistų partiją. Jungtinėse Valstijose socialistų partija buvo glaudžiai susijusi su Protestantų bažnyčia.

Romos katalikai, laimei ar nelaimei, nesileido išstumiami iš viešosios sferos. XIX a. Lenkijoje sėkmingai pritaikė ją sau. Tačiau Jungtinėse Valstijose ji yra visiškai marginalizuota ir nedėstoma net katalikiškuose universitetuose.

AS: Pastaraisiais dešimtmečiais intelektualinis klimatas pritvinkęs dviprasmybių ir prieštarų, ypač kad humanitariniai, socialiniai ir politikos mokslai pasuko reliatyvizmo linkme. Kokios nuostatos, Jūsų nuomone, tebėra svarbios šiuolaikinei visuomenei, turint galvoje iškilusias ekologines problemas, nusivylimą ekonomikos plėtra ir naujus pavojus, kuriuos kelia, pavyzdžiui, genetinė inžinerija? JC: Skaudi ironija, gal net tragedija, kad tuo istorijos tarpsniu, kai problemos, su kuriomis susiduriame, jau įgavo gyvybės ar mirties reikšmę, pažangiausia intelektualinė kultūra yra persismelkusi reliatyvizmu, kuris nevertina nei įsitikinimų, nei pasišventimo.

Account Options

Nors pažangioji intelektualinė kultūra retai kada daro poveikį masėms, šiuo atžvilgiu jų tarpusavio sąveika yra net pernelyg didelė. Pats esu pabrėžęs įvairaus pobūdžio pliuralizmo svarbą. Whiteheado požiūriu, pasaulyje nesama dviejų vienodai veikiančių darinių, o tarp žmonių šie skirtumai yra dar didesni.

Kai susiduriame su įvairių religijų, kultūrų ir istorinių epochų kūriniais, matome didžiulę įvairovę. Labai svarbu, kad skirtingos sampratos ir iš jų kylantys įsitikinimai nebūtų vertinami pagal tai, kiek jie atitinka kieno nors požiūrį ar jo neatitinka. Daugiausia, ką galime, — tai teigti, esą vieni iš jų veda sėkmingesnių veiksmų link ar geriau atitinka vienas kitą.

Tačiau net tiksliausi teiginiai vis tiek yra reliatyvūs, o racionalus korektiškumas neretai nuslepia tai, kas akivaizdu.

Kam tarnauja ir kam turėtų tarnauti rinkos Su Johnu B. Cobbas priskiriamas prie iškiliausių XX a. Gimė Japonijoje m.

Jei mokslininkų veiklą apmoka korporacijos, jie kalba tai, už ką gauna atlygį. Štai kodėl daugelis didžiausių žmonijos protų garbina įsitikinimų ir pasišventimo stoką, nors dabartiniai elgsenos modeliai stumia pasaulį susinaikinimo link. Tie, kurie laikosi tvirtų įsitikinimų ir grindžia jais savo poelgius, vertinami paniekinamai ar net kaltinami, esą kelia grėsmę taikiam žmonių sambūviui.

Palaikau kitokio pobūdžio pliuralizmą, jis pagrįstas pritarimu, kad tiesa — tai atitikmuo. Perėmiau šį požiūrį iš Whiteheado.

Tačiau ištarmės tikslas — atkreipti dėmesį į Deivido jausmus. Tie jausmai egzistuoja. Mintis apie jausmus, kuriuos mano ištarti žodžiai sukelia suvokėjo galvoje, gali šiek tiek atitikti tai, ką jaučia Deividas. Perėjimas nuo šio pavyzdžio iki gausybės kitų — ne šio konteksto reikalas.

Šiuo atveju noriu tik pasakyti, kad kas nors kitas galės nustatyti, ar Deividas susijaudinęs, nusiminęs, linksmas ar nuliūdęs.

Tai, kad Deividas susirūpinęs, nereiškia, kad jis nėra susijaudinęs, nusiminęs, linksmas ar nuliūdęs. Asmens emocinė būsena bet kokiu atveju yra sudėtingesnė, nei galima ją nusakyti kokiais nors būdvardžiais. Daugelis teiginių gali reikšti tiesiog spėjimą. Žinoma, dauguma Tarnauja nario padidejimui būna iš dalies teisingi, iš dalies klaidingi. Jei kas nors manys, kad spėjimas yra neabejotinas ir pasako tikrąją tiesą apie Deivido savijautą tuo metu, jis rimtai iškreips tolesnes mintis ir veiksmus.

Juo labiau kad kai kurie spėjimai būna visiškai klaidingi. Taip suprasdami pliuralizmą, nesumenkiname Deivido jausmų vertinimo. Kartu galime geriau, teisingiau perprasti jo būseną. Gali būti, kad susidursime su asmenimis, kurie tokio pobūdžio klausimus sprendžia mums neįprastu būdu. Tačiau, jei padarėme viską, kad suvoktume Deivido jausmus, jausimės teisūs, siekdami geresnio supratimo, ir aiškiai pasisakysime prieš veiksmus, kurie kyla iš mažiau tikslaus požiūrio.

Jei Deividas mums svarbus, toks veikimas mums irgi bus labai svarbus.

Su Johnu B. Cobbu kalbasi Almantas Samalavičius

Tokio pobūdžio pliuralizmas neverčia mūsų, kad taptume vien stebėtojais ir nesiimtume jokių veiksmų. Pavyzdžiui, kalbėjau apie pragaištingas pasekmes, kurios kyla, kai žmonės vertinami remiantis homo economicus modeliu. Tai nereiškia, kad standartiniuose žmonių aprašymuose, kuriuos pateikia modernieji ekonomistai, nėra nė krislo tiesos.

Tiesos juose labai daug. Tačiau priimti vienui Tarnauja nario padidejimui modelį, atsisakant visų galimų tiesų, yra teorinė klaida su itin destruktyviais padariniais. Negalime nesiremti supaprastintais modeliais. Bet vis dėlto modelis, kuris remiasi viena dabar įsitvirtinusia tiesa, nuslepia daugybę kitų tiesų.

Pripažinimas, kad abu modeliai yra riboti, tačiau perspektyvūs, nereiškia, jog neturėtume remtis tuo iš jų, kuris yra išsamesnis, ypač jeigu jo taikymo padariniai yra mažiau rizikingi. Pateiksiu kitą tokio pliuralizmo, kuriame nėra vertinimo, pavyzdį.

Vieni absoliuto aspektai yra nuasmeninti, kiti? Dėl to kyla daug ginčų. Reliatyvistai pliuralistai sakys, kad Dievas yra paslaptis, tad nieko, kas sakoma apie Dievą, negalima laikyti nei teisingu, nei klaidingu. Whiteheado sprendimas kitoks. Jo manymu, Dievas yra absoliutas, kuris tampa tikrenybe tik per savo pasireiškimus. Vakaruose jis vadinamas Visagaliu. Hinduizme — Nirguna Brahmanu. Budizme — Dharmakaya. Kinijoje — Tao be atributų. Tačiau, Whiteheado požiūriu, tas absoliutas funkcionuoja pasaulyje tik per tikrenybę, įgyjančią aiškų pobūdį.

Apskritai paėmus, tai sutampa su Saguna Brahmanu, Sambhogakaya, Tao su atributais ir fizikos dėsniais, pavyzdžiui, tokiais kaip energijos tvermės dėsnis. Tačiau ir čia esama skirtumų. Viena vertus, čia yra Dievo galva, antra vertus, Dievas. Pripažinus, kad egzistuoja daugiau nei vienas absoliutas, tampa suvokiama, kodėl skirtingos religinės bendruomenės, tvarkydamos savo gyvenimą, remiasi skirtingais realybės bruožais. Kadangi tie bruožai yra ir absoliutūs, bet koks vertinimas yra ginčytinas.

Whiteheadas praturtina šį paveikslą nurodydamas, kad nei nuasmeninta, nei suasmeninta realybė neturi kitos realybės, kuri nebūtų pasaulis.

Žinoma, būtų klaidinga manyti, kad šių orientacijų neįmanoma susieti ar ištrinti ribas tarp jų.

Pliuralizmas išlaisvina mus, kad galėtume priimti kitų išminties tradicijų tiesą, neatsisakydami savosios. Būtų pavojinga manyti, esą visas religijas įmanoma suprasti, turint galvoje šią tipologiją.

Realybė yra pernelyg sudėtinga, kad būtų įmanoma redukuoti ją į paprastą konceptualumą.

Įvertino karo grėsmę Lietuvai - DELFI

Achmedovo nuotr. Pasak profesoriaus, šie duomenys atskleidžia bendrą suaudrintų protų kiekį. Kalbėdamas apie tuos žmones, kurie nemato grėsmės padidėjimo, profesorius vis tik buvo linkęs manyti, kad net ir tokiems gyventojams atėjo laikas sunerimti, mat tokie žmonės negali būti vadinami kritiškais. Pritaria šauktinių grąžinimui Galbūt dėl nuojautos apie padidėjusią karo grėsmę gyventojų parama sugrąžintam šaukimui į kariuomenę yra gana aukštas.

Klausiami, ar pritaria šauktinių kariuomenės grąžinimui, 65 proc. Ar pritariate šauktinių kariuomenės grąžinimui? Tačiau pasiteiravus apie konkrečius modelius, gyventojų nuostatos susvyravo: 42,5 proc. Ar pritariate šauktinių kariuomenės grąžinimo modeliui? Savo ruožtu šauktiniai gali būti arba savanoriai, arba privalomai pakviesti atlikti pradinės karo tarnybos net jeigu to ir nenori.

Tarnauja nario padidejimui sako, kad šauktinių klausimas parodo keletą dalykų. Viena vertus, tai parodo žiniasklaidos įtaką visuomenei: didžioji dalis žiniasklaidos yra patriotiška ir kritiškai nusiteikusi Rusijos atžvilgiu bei draugiškai — Ukrainos atžvilgiu. Tačiau mokslininkas siūlo ir antrą interpretaciją: tai gali demonstruoti, kad visuomenė apskritai pradeda pasitikėti kariuomene, priprasti prie jos egzistavimo šalia civiliams įprastų gyvenimo sričių.

Klausiamas, ar Lietuvos visuomenė gali jau būti vadinama militarizuota, G. Mažeikis su tuo nesutiko. Jo požiūriu, Lietuvos visuomenė tiesiog Tarnauja nario padidejimui priešiška idėjai, kad jų šeimų nariai galbūt turės tarnauti kariuomenėje, nebejaučia tarnybos kariuomenėje supriešinimo su karjera civiliniame gyvenime.

Mažeikis, pridurdamas, kad tokios žmonių nuostatos labai svarbios valstybės mastu. Nebesispardo dėl lėšų krašto apsaugai Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasikeitęs grėsmės vertinimas visuomenėje atsiliepia ir žmonių nuostatoms apie krašto apsaugos finansavimą.

Paklausti, ar reikia skirti daugiau lėšų krašto gynybai, 22,6 proc. Dar 14,3 proc.