Narys samprata ir dydis. Verslo liudijimas

Pažymėtina, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo tikslą, reiškia ir tai, kad toks Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas atsižvelgiant į Konstitucijos 46 ir 48 straipsnių nuostatas.

Seimo nariams pareigūnams ir Seimo opozicijos lyderiui už atliekamą darbą mokamas papildomas atlyginimas, kurio dydį nustato įstatymas. Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, taip pat atlygis už pedagoginę bei mokslinę veiklą ne Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžių metu.

Pažymėtina, kad Seimo statuto m. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

Apie gyventojų ir būstų surašymą

Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios Seimo nariams gauti bet kokį kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, yra neatskiriamai susijusios su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis Seimo nario konstitucinį statusą Seimo nario teises ir pareigas, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijas, Seimo nariui taikomus apribojimus ir kt.

• Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos Byla Nr.
• Nariu purkstukai

Dėl to, kad visos Seimo statuto m. II Konstitucijos 4 straipsnyje nustatyta, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

Pagal Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas 1 dalis ; valdžios galias riboja Konstitucija 2 dalis ; valdžios įstaigos tarnauja žmonėms 3 dalis.

Navigacija

Valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, turi atitinkamus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas m. Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Tai, kad pagal Konstituciją aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo Narys samprata ir dydis, kad valdžios galias riboja Konstitucija ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, suponuoja, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi veikti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Pilietinė Tauta, bendrų reikalų tvarkymą, taip pat atstovavimą Tautai ir valstybei patikėjusi asmenims, dėl savo užimamų pareigų ar įgyto mandato priimantiems visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi būti apsaugota nuo valstybės pareigūnų savivalės, nuo jų veikimo ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nuo jų naudojimosi savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.

Pagal Konstituciją tik Seimas yra Tautos atstovybė.

Seimas, kaip Tautos atstovybė, per kurią Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią, veikia pagal Konstitucijoje jam Tautos nustatytus įgaliojimus. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė prigimtis lemia jo ypatingą vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus Seimo funkcijoms vykdyti. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: Seimas leidžia įstatymus įstatymų leidybos funkcijavykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų išskyrus teismus parlamentinę kontrolę kontrolės funkcijasteigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus steigiamoji funkcijatvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas biudžetinė funkcija ir kt.

Konstitucinio Teismo m. Konstitucijoje yra nustatyta tokia valstybės valdžios sąranga, kai kiekviena valstybės valdžios institucija savo funkcijas vykdo nepertraukiamai. Pagal Konstituciją negali būti tokių teisinių situacijų, kai kuri nors valstybės valdžią įgyvendinanti institucija nefunkcionuoja.

Seimo, kaip nuolat veikiančios Tautos atstovybės, veiklos nepertraukiamumą užtikrina inter alia Konstitucijos 59 Narys samprata ir dydis nuostatos, kad Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį, ir kad nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Seimą sudaro Seimo nariai — Tautos atstovai. Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai. Atlikdamas savo konstitucinę priedermę atstovauti Tautai Seimo narys dalyvauja vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas bei vykdo visus Seimo nario įgaliojimus. Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą. Pagal Konstituciją teisės aktais turi būti nustatyta tokia Seimo struktūra ir darbo tvarka, taip pat turi būti nustatytas toks Seimo nario teisinis statusas, kad kiekvienas Seimo narys turėtų galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo — Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus.

Pabrėžtina, kad Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, t. Pagal Konstituciją Seimą sudaro Seimo narys. Taigi Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Konstitucijos 65 straipsnyje nustatyta, kad naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas; jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui.

Konstitucijos 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys; konstatuotina, kad tai yra vienintelė Konstitucijos nuostata, kurioje expressis verbis įtvirtintas vieno — vyriausiojo pagal amžių — išrinkto Seimo nario įgaliojimas Seime, kurį jis turi iki jam įgyjant visas Tautos atstovo teises.

Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją Seimo nario išrinkimas savaime nereiškia, kad išrinktas Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises. Visų Tautos atstovo teisių įgijimas Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje. Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių — toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali Narys samprata ir dydis vykdyti. Konstitucinės nuostatos, kad Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį, ir kad nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas, aiškinamos Konstitucijoje įtvirtinto Seimo veiklos nepertraukiamumo principo kontekste, suponuoja tai, kad naujai išrinktas Seimas kaip visavertė Tautos atstovybė turi pradėti funkcionuoti būtent nuo šio posėdžio pradžios.

Kadangi pagal Konstituciją Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, išrinkti Seimo nariai pagal Konstituciją privalo prisiekti Kaip padidinti nari torrent naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokią Seimo Narys samprata ir dydis priesaikos davimo tvarką, kad visi Seimo nariai prisiektų būtent pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Išimtis galėtų būti padaryta tik tiems išrinktiems Seimo nariams, kurie negali atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį dėl ypač svarbių pateisinamų priežasčių pavyzdžiui, dėl ligos ; pagal Konstituciją toks išrinktas Seimo narys privalo prisiekti artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios šis išrinktas Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą.

Pabrėžtina, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai išrinkti Seimo nariai nesirenka į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį arba kai jie į jį susirenka, bet neprisiekia. Toks išrinkto Seimo nario elgesys, kai jis neatvyksta į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį be ypač svarbių pateisinamų priežasčių arba į jį atvyksta, bet neprisiekia, vertintinas kaip šio išrinkto Seimo nario atsisakymas prisiekti ir turi sukelti Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje numatytus teisinius padarinius — Seimo nario mandato netekimą.

Taip pat vertintinas ir tokius pačius teisinius padarinius turi sukelti toks išrinkto Seimo nario elgesys, kai jis neprisiekia artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios šis išrinktas Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Narys samprata ir dydis

Mažoji bendrija - įstatymas

Dėl to Seimas privalo priimti nutarimą. Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas Konstitucinio Teismo m. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei.

Konstitucijos 59 Narys samprata ir dydis 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Taigi Seimo nario priesaika įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija.

Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas vienas iš esminių Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų — Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas. Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir draudžia imperatyvų mandatą.

Seimo nario laisvo mandato esmė — Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais. Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad rinkėjai neturi teisės atšaukti Seimo nario. Seimo nario atšaukimas prieš laiką būtų vienas iš imperatyvaus mandato elementų. Demokratinės valstybės nepripažįsta parlamento nario imperatyvaus mandato, taigi ir galimybės atšaukti parlamento narį iš pareigų prieš laiką Konstitucinio Teismo m.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas atskleidžia Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso esmę ir yra neatskiriamai susijęs su Seimo narių lygybe. Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai. Visi Seimo nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe. Jeigu Seimo narių teisės būtų diferencijuojamos taip, kad faktiškai jiems būtų nustatytos nevienodos galimybės dalyvauti Seimo darbe, tai būtų pažeidžiamas esminis šios atstovaujamosios institucijos principas — parlamento narių lygybė, vadinasi, Seimo nariai neturėtų galimybių Seime atstovauti visai Tautai, reikšti visos Tautos interesų.

MB nario išsiimamos lėšos asmeniniams poreikiams kaip darbo užmokestis Gyventojų pajamų mokestis GPM — 20 proc.

B klasės išmokos. Valstybinis socialinis draudimas VSD — 13,83 proc.

Mažoji bendrija

Moka MB. Privalomas sveikatos draudimas PSD — 6. MB vadovo, kuris yra ir MB narys pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas Gyventojų pajamų mokestis GPM — 15 proc. Kai kurios Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui taikomi apribojimai — kaip Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis bei darbu, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis, ir kaip draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis Konstitucijos 60 straipsnis ; šie apribojimai Seimo nariams Konstitucijoje yra nustatyti tam, kad būtų užtikrintas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas ir jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos nepertraukiamumas.

Vienas iš Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų yra Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijos. Vertinant Konstitucijoje įtvirtintų Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų visumą konstatuotina, kad šiuo atžvilgiu Seimo nario — Tautos atstovo konstitucinis teisinis statusas iš esmės skiriasi nuo kitų piliečių ir kitų valstybės pareigūnų konstitucinio teisinio statuso.

Kai mažąją bendriją steigia du ar daugiau steigėjų ir numatoma, kad mažosios bendrijos narių susirinkimas bus mažosios bendrijos valdymo organas, steigimo sutartyje taip pat turi būti nurodytas mažosios bendrijos atstovas, jo teisės ir pareigos. Kai mažosios bendrijos steigimo sutartyje nurodomas fizinis asmuo, nurodomi šio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta. Mažosios bendrijos steigimo sutartyje gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams.

Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto. Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, mokamas reguliariai, Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos Narys samprata ir dydis.

Toks konstitucinis Seimo nario atlyginimo už darbą reguliavimas yra nustatytas tam, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę. Konstitucijoje yra įtvirtinta ir tokia Seimo Narys samprata ir dydis parlamentinės veiklos garantija, kad Seimo nario išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalis. Dalyvauti Seimo posėdžiuose yra konstitucinė Seimo nario pareiga.

Seimas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų užtikrintas šios Seimo narių konstitucinės pareigos — pareigos dalyvauti Seimo posėdžiuose — vykdymas. Vadinasi, Seimas turi inter alia nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Seimo nario nedalyvavimas Seimo posėdžiuose būtų galimas tik esant ypač svarbioms pateisinamoms priežastims.

Toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario — Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimas. Vienas iš Konstitucijos 60 straipsnyje Seimo nariui nustatytų apribojimų yra Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis bei darbu, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nustatytas arba implicitiškai numatytas išimtis.

Pagal Konstituciją Seimo narys gali užimti dar ir tam tikras kitas pareigas Seime. Pagal Konstituciją Seimo narys gali tuo pat metu užimti ir Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas, apimantis inter alia Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus, lemia ir jo, kaip kiekvieno kito žmogaus, turimų Konstitucijos 46 ir 48 straipsniuose įvirtintų asmens teisių įgyvendinimo ypatumus.

Teisininko komentaras. Skolų išieškojimo iš MB narių ir vadovų ypatumai

Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo tikslą, reiškia ir tai, kad toks Seimo narys, Narys samprata ir dydis yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan.

Tai yra nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu: Seimo narys, įgydamas visas Tautos atstovo teises, apsisprendžia, kad jis bus Tautos atstovas, o ne užsiims verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno.

Kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas ir mažojoje bendrijoje yra vienas narys, jis taip pat atlieka šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje mažosios bendrijos atstovui priskirtas funkcijas, išskyrus nurodytas 2, 3 ir 4 punktuose.

Mažosios bendrijos narių susirinkimo šaukimas 1. Mažosios bendrijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas mažosios bendrijos narys, taip pat mažosios bendrijos vadovas, kai mažoji bendrija turi vienasmenį valdymo organą. Mažosios bendrijos narių susirinkimas šaukiamas mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka.

Kai mažojoje bendrijoje yra vienas narys, mažosios bendrijos narių susirinkimas nešaukiamas ir šio nario rašytiniai sprendimai prilyginami mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimams, taip pat netaikomi šio įstatymo 16, 17, 18, 19 straipsniai ir 20 straipsnio 1 ir 2 dalys. Mažosios bendrijos narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas šio įstatymo nustatytais atvejais ar mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi mažosios bendrijos narys nariai ar mažosios bendrijos vadovas, kai mažoji bendrija turi vienasmenį valdymo organą — mažosios bendrijos vadovą.

Dalyvavimas ir balsavimas mažosios bendrijos narių susirinkime 1. Mažosios bendrijos narių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, mažosios bendrijos narių susirinkimo dieną esantys mažosios bendrijos nariais, asmeniškai, išskyrus įstatymų Narys samprata ir dydis išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis.

Kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas, mažosios bendrijos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam mažosios bendrijos nariui, kuris jam atstovautų balsuojant mažosios bendrijos narių susirinkime. Mažosios bendrijos narių susirinkime turi teisę dalyvauti mažosios bendrijos vadovas, kai mažoji bendrija turi vienasmenį valdymo organą. Kiekvienas mažosios bendrijos narys turi po vieną balsą mažosios bendrijos narių susirinkime.

Kai mažoji bendrija turi vienasmenį valdymo organą — mažosios bendrijos vadovą, mažosios bendrijos nuostatuose gali būti nustatyta kitokia balsų paskirstymo jos nariams tvarka. Mažosios bendrijos narys turi teisę balsuoti raštu mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka.

Mažosios bendrijos narys neturi teisės balsuoti mažosios bendrijos narių susirinkime, priimant sprendimus su juo susijusiais klausimais, nurodytais šio įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 punktuose, 14 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose ir 2 dalyje, taip pat kitais klausimais, jeigu sprendžiamas klausimas susijęs su jo asmeniu.

Sprendimai, priimami kvalifikuota balsų dauguma 1. Vienbalsiai priimami sprendimai 1. Mažosios bendrijos narių susirinkimas vienbalsiai priima šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, taip pat sprendimus: 1 dėl naujų mažosios bendrijos narių priėmimo; 2 dėl nepiniginių įnašų vertės, jų įnešimo sąlygų ir terminų; 3 dėl pelno paskirstymo mažosios bendrijos nariams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Kai šiame įstatyme ar mažosios bendrijos nuostatuose nurodyta, kad mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami vienbalsiai, priimant tokius sprendimus susirinkime turi dalyvauti visi mažosios bendrijos nariai.

Prezidento siūlymu ar savo iniciatyva gali atleisti valstybės kontrolierių ir Lietuvos banko valdybos pirmininką; skiria savivaldybių tarybų rinkimus; sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį; tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas; nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus; ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; leidžia amnestijos aktus; įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį; skelbia mobilizaciją Narys samprata ir dydis priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas; steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas: jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės atmetė Vyriausybės programos siūlymą; Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Respublikos Prezidentas gali skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu: iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko daugiau kaip 6 mėnesiai; po pirmalaikių Seimo rinkimų praėjo 6 mėnesiai. Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena.

Mažosios bendrijos narių susirinkimo protokolas 1. Mažosios bendrijos narių susirinkimas turi būti protokoluojamas. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas per 10 dienų nuo susirinkimo dienos.

• Prieš pradedant juridinio asmens steigimą, būtina rezervuoti pavadinimą.
• 21 cm dydis yra normalus

Mažosios bendrijos nuostatuose gali būti nustatytas ir kitas protokolo surašymo ir pasirašymo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų nuo susirinkimo dienos. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi mažosios bendrijos nariai.

Protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminami mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimai, yra oficialūs dokumentai. Jie saugomi ir tvarkomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo toliau — Dokumentų ir archyvų įstatymas nustatyta tvarka. Mažosios bendrijos atstovas 1. Mažoji bendrija turi turėti mažosios bendrijos atstovą, kai mažojoje bendrijoje yra du ar daugiau narių ir mažosios bendrijos narių Narys samprata ir dydis yra mažosios bendrijos valdymo organas.

Mažosios bendrijos atstovas nėra mažosios bendrijos organas. Mažosios bendrijos atstovu gali būti tik mažosios bendrijos narys. Mažoji bendrija gali turėti tik vieną mažosios bendrijos atstovą. Mažosios bendrijos atstovas skiriamas ir atšaukiamas mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimu. Mažosios bendrijos atstovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais.

Mažosios bendrijos atstovo teisės ir pareigos nustatytos šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, mažosios bendrijos nuostatuose.

Lietuvos Respublikos Seimas

Mažosios bendrijos atstovo teises ir pareigas mažosios bendrijos atstovas gali įgyvendinti ir vykdyti tik pats. Mažosios bendrijos vadovas 1. Mažosios bendrijos vadovu turi būti fizinis asmuo.

Mažosios bendrijos vadovu gali būti mažosios bendrijos narys. Mažosios bendrijos vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė paslaugų sutartis. Sprendimą dėl mažosios bendrijos vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima mažosios bendrijos narių susirinkimas.

Civilinę paslaugų sutartį su mažosios bendrijos vadovu mažosios bendrijos vardu pasirašo mažosios bendrijos narių susirinkimo įgaliotas asmuo. Mažosios bendrijos vadovas pradeda eiti pareigas kitą dieną po šios sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Civilinė paslaugų sutartis su mažosios bendrijos vadovu nutraukiama Civiliniame kodekse ir civilinėje paslaugų sutartyje nurodytais pagrindais ir tvarka. Mažosios bendrijos susirinkimas iki civilinės paslaugų sutarties su mažosios bendrijos vadovu pasibaigimo turi priimti sprendimą dėl naujo mažosios bendrijos vadovo paskyrimo arba dėl mažosios bendrijos nuostatų pakeitimo, kuriuose būtų nustatyta, kad mažosios bendrijos narių susirinkimas yra kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas.