Apie tyrimo nario dydi
Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Tuo tarpu ginčijamu Seimo m. Pavyzdžiui, atrenkami tik tie laikraščio straipsniai, kuriuose rašoma ar užsimenama apie klimato kaitą. Nukentėjusysis turi teisę pasakyti baigiamąją kalbą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjos Seimo narių grupės atstovas A.
Kaip žemes pardavus. Tyrimo virtuvė
Pareiškėjos argumentai 1. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais. Pagal Seimo m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos toliau — ir Kaip priartinti nari be gydytojo isikisimo išskirtinė konstitucinė misija apibrėžta daugelyje Konstitucijos straipsnių, visų pirma 25 straipsnyje, kuriame garantuojama žmogaus apie tyrimo nario dydi turėti savo apie tyrimo nario dydi ir juos laisvai reikšti ir teisė nekliudomai ieškoti, apie tyrimo nario dydi ir skleisti informaciją bei idėjas, taip pat Konstitucijos preambulėje, kurioje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis.
Visuomeninio transliuotojo konstitucinė misija suponuoja, be kita ko, tai, kad turi būti užtikrintas jo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą. Tad LRT nepriklausomumą galima garantuoti tik užtikrinus, kad valdžios institucijos ir pareigūnai nesikištų į LRT veiklą.
Nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla turi būti kontroliuojama pagal jo veiklos kontrolės modelį, kuris turi būti nustatytas nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklą apibrėžiančiu įstatymu. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje nurodyta, kas negali apie tyrimo nario dydi nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolės: tie asmenys, kurie yra patys susiję su nacionaliniu visuomeniniu transliuotoju tarnybiniais, turtiniais ar finansiniais ryšiais arba yra kaip kitaip nuo jo priklausomi, arba patys turi savų interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, arba priklauso interesų grupėms taip pat ir institucionalizuotomskurios turi būtent tokių interesų.
Pasak pareiškėjos, Komisijos sudarymas yra nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolės būdas, o tokia kontrolė turi nepažeisti nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo, kuris būtų pažeistas, jeigu kontrolę vykdytų asmenys, turintys savų interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, arba priklausantys interesų grupėms taip pat ir institucionalizuotomskurios turi būtent tokių interesų.
Kadangi vienas iš svarbių nacionalinio visuomeninio transliuotojo uždavinių yra objektyviai apie tyrimo nario dydi svarbiausius valstybės apie tyrimo nario dydi, pateikti informaciją apie svarbiausių valdžios institucijų Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo, politinių partijų, teismų, kitų svarbiausių institucijų veiklą, akivaizdu, kad Seimo nariai, politinių partijų atstovai patenka į ratą tų asmenų, kurie negali vykdyti nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolės, antraip būtų pažeistas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.
Vadinasi, pagal oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas iš Seimo narių negalėjo būti sudaryta Komisija, kuriai pavesta atlikti nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolę, o Seimo m. II Suinteresuoto asmens atstovių argumentai 2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A. Širinskienės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniosios patarėjos Onos Buišienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas Seimo m.
Suinteresuoto asmens Seimo atstovės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A. Širinskienės pozicija dėl Seimo m.
Todėl Seimo narių grupė du kartus kreipėsi į LRT Narys 4.5 cm storio prašymu pateikti tam tikrą informaciją, tačiau LRT dalį prašytos informacijos atsisakė pateikti dėl konfidencialumo, o dalis pateiktos informacijos buvo neišsami. Būtent dėl to, kad Seimo nariai iš LRT negavo išsamios informacijos ir paaiškinimų dėl LRT veiklos ir biudžeto lėšų naudojimo, Seimas negalėjo vykdyti savo pareigos, vertindamas LRT tarybos metinę ataskaitą, atlikti parlamentinę kontrolę, be kita ko, Seimas negalėjo tinkamai įvertinti ir apie tyrimo nario dydi, kaip vykdomas LRT biudžetas, naudojamos jo lėšos, taikomas LRT įstatymas, kiti LRT valdymą, finansinę ir ūkinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentiniam tyrimui atlikti, kuri pagal Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą turi platesnius įgaliojimus nei Seimo narių grupė. LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga, LRT užtikrinamas finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų — LRT skiriamos lėšos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute.
Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkte įtvirtinta konstitucinė Seimo funkcija tvirtinti valstybės biudžetą ir prižiūrėti, kaip jis vykdomas. Ši Seimo funkcija imperatyvi, nėra numatyta išimčių, kada Seimas gali atsisakyti ją vykdyti, nenurodytos aplinkybės, kuriomis Seimas neturi teisės atlikti konkrečių juridinių asmenų, finansuojamų iš apie tyrimo nario dydi biudžeto lėšų, parlamentinės kontrolės veiksmų, susijusių su skiriamų biudžeto lėšų panaudojimu.
Kokio dydzio vaizdo nariai tai, kaip LRT, valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga, kuriai valstybė yra užtikrinusi finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų, naudoja šias jai skirtas lėšas, vykdo ūkinę ir finansinę veiklą, organizuoja su tuo susijusį įstaigos valdymą, yra parlamentinės kontrolės, atitinkančios Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkte apibrėžtus Seimo įgaliojimus, objektas.
Be to, Komisijos sukūrimas buvo ultima ratio priemonė LRT nepateikė išsamių paaiškinimų, o dalį informacijos iš viso atsisakė pateikti Seimui kitais parlamentinės kontrolės būdais paklausimais negalėjus užtikrinti jam Konstitucijoje patikėtos pareigos atlikimo — biudžeto vykdymo parlamentinės kontrolės ir negalėjus tam surinkti reikalingos išsamios ir objektyvios informacijos apie faktinį LRT biudžeto lėšų panaudojimą, LRT finansinę ir ūkinę veiklą ir su tuo susijusį LRT valdymą.
Konstitucinis Teismas m.
Tad ji apima ir parlamentinę kontrolę, kurią Seimas, be kita ko, atlieka vertindamas, kaip laikomasi įstatymų, Seimo nutarimų, komitetų pasiūlymų ir rekomendacijų. Be to, LRT kontrolė inter alia turi užtikrinti, kad nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepiktnaudžiautų savo ypatingu teisiniu statusu ir šio statuso teikiamomis galimybėmis taip pat ir radijo ir televizijos paslaugų rinkojekad jo veikloje nebūtų nukrypstama nuo konstitucinių sąžiningos konkurencijos imperatyvų, kad lėšos ne tik valstybės biudžetokurios nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui skiriamos jo ypatingai konstitucinei apie tyrimo nario dydi vykdyti, būtų panaudojamos būtent šiam tikslui.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės vykdomi veiklos ir ar finansiniai auditai, Lietuvos Respublikos apie tyrimo nario dydi tarybos ar kitų institucijų atliekami kontrolės veiksmai tik iš dalies apima minėtas kontrolės sritis ir jie negali pakeisti Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkte apibrėžtų Seimo įgaliojimų arba sudaryti prielaidų Seimui jų neįgyvendinti.
Parlamentarų prabangių automobilių nuomai gyventojai taria „ne“
Suinteresuoto asmens Seimo atstovė A. Širinskienė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Konstitucinio Teismo m. Kita vertus, Seimas nurodytų nuostatų prasme negali būti laikomas institucionalizuota interesų grupe, antraip ir kitos institucijos ar įstaigos, atliekančios kitas kontrolės funkcijas, turėtų būti priskirtos šiai kategorijai, o tai reikštų, kad bet kokia LRT kontrolė de facto taptų neįmanoma.
Žiniasklaidos laisvė nėra absoliuti, taigi yra galimybė reguliuoti žiniasklaidą ir kontroliuoti žiniasklaidos priemones tiek, kiek leidžia kiti konstituciniai įpareigojimai. Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos turėtų būti aiškinamos kitų Konstitucijos normų kontekste. Nors Konstituciniam Teismui dar nėra apie tyrimo nario dydi aiškinti Konstitucijos 25 straipsnio ir 67 straipsnio 14 punkto santykio, suinteresuoto asmens atstovės nuomone, Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žiniasklaidos apie tyrimo nario dydi nepaneigia žiniasklaidos priemonės, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, parlamentinės kontrolės tiek, kiek ji susijusi su Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkte nustatyta Seimo konstitucine apie tyrimo nario dydi tvirtinti valstybės biudžetą ir prižiūrėti, kaip jis vykdomas.
Taigi tai, kad buvo priimtas Seimo m. Suinteresuoto asmens Seimo atstovės Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniosios patarėjos O. Buišienės pozicija dėl Seimo m. Tokia LRT veiklos kontrolė yra nuolatinė, įvairiapusė, ji neapribota vien finansiniu ir turto auditu ir yra vykdoma įvairiomis formomis. Pagal Konstituciją LRT veiklai taikoma ir teisminės kontrolės forma. Pagal LRT įstatyme nustatytą LRT institucijų formavimo tvarką Seimas, kaip valstybės valdžios institucija, dalyvauja sudarant aukščiausiąją visuomeninio transliuotojo instituciją — LRT tarybą skiria 4 narius iš 12 nariųtačiau nedalyvauja sudarant kitas LRT institucijas skiriant į pareigas taip apie tyrimo nario dydi atleidžiant iš jų generalinį direktorių, sudarant LRT administracinę komisijąSeimo nariai taip pat nedalyvauja valdant LRT, jie negali būti skiriami į jokią LRT instituciją ir jokia forma nedalyvauja šių institucijų veikloje.
Tuo tarpu tai, kad pagal LRT įstatymą Seimas dalyvauja sudarant LRT tarybą, negali būti laikoma nukrypimu nuo nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvo ir aiškinama taip, esą Seimo nariai yra patys susiję su LRT ar turi savų interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, arba priklauso interesų grupėms taip pat ir institucionalizuotomskurios turi būtent tokių interesų, ir dėl to negali atlikti LRT veiklos parlamentinio tyrimo.
Skiriant LRT tarybos narius yra įgyvendindama įstatyme įtvirtinta Seimo pareiga ir ši pareiga negali paneigti Seimo įgaliojimų atlikti parlamentinės kontrolės funkciją ir sudaryti Komisiją. LRT nepriklausomumo principas yra konstitucinė vertybė, tačiau jis neturėtų būti suabsoliutintas ir paneigti Konstitucijoje nustatytos Seimo parlamentinės apie tyrimo nario dydi funkcijos ir jo konstitucinių apie tyrimo nario dydi prireikus pačiam imtis tiriamosios veiklos valstybinės svarbos klausimu, kad būtų gauta tam tikriems sprendimams priimti reikalinga išsami, objektyvi informacija apie tam tikrus valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas.
Pareiškėjos argumentai 1. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
Ši Seimo veikla nuosekliai kyla iš jo, kaip parlamento, paskirties, iš jo konstitucinių funkcijų ir konstitucinių įgaliojimų. Pagal Konstituciją nėra kokio nors išsamaus baigtinio klausimų, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, sąrašo. Valstybės gyvenime nėra sričių, kuriose Seimas, esant ypatingam valstybinės svarbos apie tyrimo nario dydi, negalėtų, paisydamas Konstitucijos, vykdyti parlamentinės kontrolės. LRT nėra institucija, kurios konstitucinių ar įstatymuose numatytų įgaliojimų įgyvendinimo tyrimą ribotų Konstitucija.
LRT patikėta vykdyti konstitucinę visuomeninio transliuotojo misiją ir užtikrinti viešąjį interesą — Konstitucijoje nustatytą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai.
- Prietaisas, skirtas padidinti nare
- Apie nukentėjusiojo teises Informacija atnaujinta: Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kuris dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.
- Сомневаюсь, чтобы мои догадки были ближе к истине, чем твои.
- Он должен был в истории Вселенной сыграть роль, достойную .
- Разумеется; я тысячи раз видел твое изваяние.
Šios Padidejes narys tempimo pratimas vykdymas yra valstybinės svarbos klausimas. Dėl to Seimas turi įgaliojimus sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri tirtų, kaip LRT atlieka savo funkcijas, apibrėžtas Konstitucijoje ir įstatymuose, kaip jis įgyvendina Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, ir šiais tikslais gauti įvairią ir išsamią informaciją.
Gauti tokią informaciją yra viešasis interesas, susijęs su Konstitucijos preambulėje numatytu atviros visuomenės siekiu, Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintu principu, kad Lietuvos valstybė yra respublika, įvairiose Konstitucijos nuostatose įtvirtintais parlamentinės demokratijos principais.
Remiantis Seimo Statutu, šiuo metu parlamentinei veiklai skiriamos lėšos siekia 1,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio VMDU. Realiais pinigais tai sudaro apie 3,2 tūkst. Nuo kitų metų pradžios Seimo narių parlamentinės išlaidos bus mažinamos ir sieks 1 VMDU, arba 2,1 tūkst.
III Byloje gauta medžiaga 3. Lyros Jakulevičienės pateikta Padidinti nario dienos vaizdo irasa. Tomos Birmontienės parengta išvada.
LRT tarybos pirmininko L. Gadeikio rašytinėje nuomonėje iš esmės pritariama pareiškėjos prašyme išdėstytiems argumentams. Rašytinės nuomonės autorius nurodo, jog Seimo m. Seimo m. Nenustačius konkretaus klausimo, nėra konstitucinio pagrindo Komisijai atlikti tyrimą.
Tikimybinės atrankos numato, jog kiekvieno tiriamosios visumos nario ar elemento tikimybė patekti į imtį nėra nulinė. Idealiausias variantas — visų narių ar elementų tikimybės patekti į imtį vienodos. Šios atrankos vykdomos taip, kad kiekvienas jos narys, nepriklausomai nuo socialinių ir demografinių charakteristikų, ar nepriklausomai nuo to, kur jis yra ir ką veikia tyrimo metu, turėtų šansų patekti į imtį. Jei tiriamoji visuma sudaryta iš situacijų ar tekstų, jie turi būti atrenkami taip, kad kiekvienas tiriamosios visumos elementas, nepriklausomai nuo to, kada, kur jis vyko kai kalbame apie situacijasar kur ir kaip buvo parašytas, ištartas, parodytas kai kalbame apie tekstus turėtų šansų patekti į imtį.
Mykolo Romerio universiteto Mykolo Romerio teisės mokyklos dekanės prof. Jakulevičienės pateiktoje prof. Birmontienės parengtoje išvadoje iš esmės pritariama pareiškėjos prašyme išdėstytiems argumentams.
Išvados autorė nurodo, kad Seimo m. Tad iš esmės ginčijamame teisės akte išskyrus Seimo m. Tuo tarpu Seimo m.
Atsižvelgdama į oficialiosios konstitucinės Seimo laikinųjų tyrimo komisijų doktrinos nuostatas, išvados autorė pabrėžia, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija neturėtų perimti ne tik teismų, prokurorų, bet ir kitų konstitucinių institucijų kaip antai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Valstybės kontrolės įgaliojimų.
Valstybės kontrolės statusas ir įgaliojimai įtvirtinti Konstitucijoje XII skirsnyje — tai ekonominės finansinės apie tyrimo nario dydi institucija, prižiūrinti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas funkcija, įtvirtinta Konstitucijos straipsnio 1 dalyje.
Tad Valstybės kontrolei priskirtinos ir LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos kontrolės audito funkcijos, t. Todėl yra pagrindas abejoti, ar ginčijamu teisės aktu Komisijai nepriskirta vykdyti Valstybės kontrolės įgaliojimų, taip pažeidžiant Konstitucijos straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą.
Pasak išvados autorės, skirtingai, nei siekta Konstitucinio Teismo m. Nors ginčijamu Seimo m. Būtina įvertinti oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo ir dėl Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo sąryšį. Šiame kontekste pabrėžiama, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija negali būti sudaroma taip, kad kiltų prielaidų pažeisti nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
Konstitucinis Teismas, plėtodamas oficialiąją konstitucinę visuomeninio transliuotojo doktriną, ypač pabrėžė jo nepriklausomumą ir apie tyrimo nario dydi principu grindžiamą jo veiklos kontrolę, kuri negali būti vykdoma valstybės valdžios institucijos, kitaip būtų pažeisti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas, iš Konstitucijos 25 straipsnio, kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių ir garantuojančių žmogaus laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, kylanti pareiga užtikrinti žiniasklaidos laisvę.
Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymas neturi sudaryti sąlygų Seimui perimti kitų institucijų konstitucinius įgaliojimus ir taip pažeisti iš Konstitucijos nuostatų kylančius imperatyvus. Seimo laikinųjų komisijų sudarymas negali būti laikomas ir papildoma priemone kitų parlamentinės kontrolės priemonių atžvilgiu. Atsižvelgdama į pareiškėjos prašyme Konstituciniam Teismui išreikštą abejonę, ar Seimo nariai gali vykdyti nacionalinio visuomeninio transliuotojo kontrolę ir ar tam tikslui Seimas gali sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, išvados autorė pažymi, kad išskirtiniais atvejais — jeigu kiltų būtinybė išsiaiškinti valstybinės svarbos klausimą visuomenės informavimo srityje, inter alia jeigu iškiltų grėsmė nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, — tokia laikinoji tyrimo komisija galėtų būti sudaryta.
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui taip pat gauti Viešųjų pirkimų tarnybos m. IV Byloje apklaustos specialistės 5. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui apklaustos specialistės laikinai einanti Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento vyriausiojo patarėjo pareigas apklausos metu —laikinai einanti Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento direktoriaus pareigas Audronė Vaitkevičiūtė ir Valstybės kontrolės Teisės skyriaus patarėja Raminta Jastremskienė.
Apklausos metu specialistė A. Vaitkevičiūtė, be kita ko, nurodė, kad viešasis sektorius suskirstytas į sritis ir yra atliekama jų stebėsena, kad būtų galima nustatyti, kur yra problemų, didesnė rizika, todėl Valstybės kontrolė pagal kompetenciją turėtų atlikti toje srityje atitinkamą tyrimą.
Esama įvairių kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kas bus tiriama: pavyzdžiui, yra vertinama tam tikros veiklos ryšys su strateginiais valstybės dokumentais, institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, valdomo valstybės turto dydžiai, taip pat galimi siūlymai dėl audito atlikimo iš išorės tiek asmenų, tiek kitų Nario samprata, įskaitant Seimą, Vyriausybę ir kt.
Dėl Seimo m.
Vaitkevičiūtė pažymėjo: 1 punkte suformuluotas klausimas galėtų būti tyrimo efektyvumo požiūriu aspektas; 2 punkte suformuluotas klausimas galėtų būti tyrimo rezultatyvumo požiūriu aspektas; 3 punkte suformuluotas klausimas nėra audito objektas, tai galėtų būti nebent audito kriterijus, nes atitinkamos patirties vertinimas nėra tyrimo objektas; 4 punkte suformuluotas klausimas galėtų būti vidaus kontrolės vertinimo dalis, išskyrus pavedimą nustatyti atsakingus asmenis, t.
Atsakydama į klausimus, specialistė taip pat pažymėjo, kad viešųjų pirkimų veiklos tyrimas galėtų patekti į Valstybės kontrolės atliekamą vertinimą teisėtumo lėšų valdymo požiūriu, taip pat ekonomiškumo, efektyvumo požiūriais, nes apie apie tyrimo nario dydi nario dydi yra priemonė veiklai vykdyti ekonomiškai.
Vaitkevičiūtė pažymėjo, kad Komisija, atlikdama tyrimą, kreipėsi į Valstybės kontrolę su prašymu pateikti LRT atliktų valstybinių auditų ataskaitas, informaciją apie tai, ar metų pirmąjį ketvirtį planuojama atlikti LRT auditą.
Valstybės kontrolė visus prašytus duomenis pateikė, taip pat nurodė, kad finansiniai LRT auditai buvo atlikti, ir metais, o atlikti atskirą LRT auditą neplanuota nei metų pirmąjį, nei kitais tų metų ketvirčiais, jis neplanuotas ir metais.
Parlamentarų prabangių automobilių nuomai gyventojai taria „ne“
Specialistė pažymėjo, kad Komisija neprašė atlikti LRT audito. Jastremskienė, atsakydama į klausimą, ar atliekant auditą galėtų būti pasitelkiami kitų valstybės institucijų specialistai, pažymėjo, kad Valstybės kontrolės pareigūnai kitas valstybės institucijas, jų specialistus gali pasitelkti vadovaudamiesi patvirtintais vidaus tvarkos aprašais, tačiau ši galimybė priklauso ir nuo to, ar tos valstybės institucijos gali suteikti prašomą pagalbą.
Šiame kontekste R. Jastremskienė pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu audito metu tenka dirbti su minėta informacija, ji nėra viešinama, t. V Valstybes kamuoliukai Teismo posėdyje dalyvavę asmenys ir jų pateikti paaiškinimai 6.
Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjos Seimo narių grupės atstovai Seimo nariai A. Kubilius ir M. Majauskas nurodė, kad palaiko pareiškėjos prašyme išdėstytus poziciją ir argumentus, pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į suinteresuoto asmens atstovės, Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.
Pareiškėjos Seimo narių grupės atstovas A. Kubilius papildomai pažymėjo, kad nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas visuotinai pripažįstamas viena iš būtinų demokratinės valstybės vertybių, jo užtikrinimui ypatingas dėmesys skiriamas ir tarptautiniuose dokumentuose. Šiuo metu kyla įvairių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumu susijusių iššūkių, pavyzdžiui, kai valdžioje esančios naujos politinės jėgos imasi priemonių nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolei perimti.
