Zmogaus nario narys gali buti nustatytas

Atšaukus pavienius narius nauji valdybos nariai renkami likusiam valdybos įgaliojimų terminui. Pažymėtina ir tai, jog siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo Seimo nariui užsiimti verslu, komercija, kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad kiekvienu atveju būtų galima patikrinti, ar Seimo nario nuosavybės naudojimas, pajamų iš jos gavimas, jam nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymas ir pan. Apie tai, jog visiems Bendrijos nariams buvo tinkamai pranešta apie susirinkimą, bei apie tai patvirtinančius dokumentus Bendrijos vadovas privalo informuoti susirinkimo pradžioje. Konvencija ir tam tikri jos protokolai, inter alia jos Protokolas Nr.

Visuotinis narių susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau kaip ½ pusė Bendrijos narių. Jei kvorumo nėra, tai per 15 penkiolika dienų šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris gali priimti sprendimus pagal dabotvarkę nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus. Susirinkime teisę balsuoti turi tik Bendrijos nariai. Kadangi Bendrijos nariai jos veikloje dalyvauja atstovaujami pirmininkų ir vadovų, susirinkime balsuoti gali tik Bendrijos narių pirmininkai ir vadovai.

Jei dėl svarbių priežasčių susirinkime negali dalyvauti Bendrijos nario pirmininkas ar vadovas, narį atstovauti gali kitas su atstovaujama organizacija susijęs asmuo, turintis tos organizacijos pirmininko ar vadovo parašu bei organizacijos antspaudu patvirtintą įgaliojimą. Kiekvienas susirinkimo dalyvis turi vieną balsą. Balsavimas susirinkime yra atviras. Visuotinis narių susirinkimas: 1.

Tokiu atveju Bendrijos vadovas apie šaukiamą susirinkimą turi paskelbti ne vėliau kaip per 15 peniolika dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Neeilinis ataskaitinis visuotinis susirinkimas taip pat gali būti sušauktas Bendrijos vadovo sprendimu. Visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas įstatuose nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Bendrijos narys ar valdymo organo narys. Ataskaitinis — rinkiminis visuotinis narių susirinkimas yra šaukiamas kas 4 ketveri metai. Ataskaitinį — rinkiminį susirinkimą šaukia Bendrijos vadovas. Ataskaitinis — rinkiminis susirinkimas šaukiamas tokia pat tvarka ir terminais kaip ir ataskaitinis susirinkimas.

Jei susirinkime nėra kvorumo, per 15 penkiolika dienų šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris gali priimti sprendimus pagal dabotvarkę Zmogaus nario narys gali buti nustatytas nuo dalyvaujančių narių skaičiaus. Ataskaitiniame — rinkiminiame susirinkime balsavimo ir balsų skaičiavimo sistema yra tokia pati kaip ir ataskaitiniame susirinkime. Ataskaitinis — rinkiminis susirinkimas sprendžia tuos pačius klausimus kaip ir ataskaitinis susirinkimas.

Išskirtinė ataskaitinio — rinkiminio susirinkimo kompetencija yra: 1. Tarp visuotinių narių susirinkimų Bendrijos veiklai vadovauja kolegialus valdymo organas — valdyba. Valdybos nariais gali būti Bendrijos narių pirmininkai ir vadovai bei kiti Bendrijos narių pasiūlyti fiziniai asmenys, teikiantys paslaugas ar kitaip susiję su neįgaliųjų interesais švietimo, socialinėje, kultūros, sporto ar kitoje srityje. Bendrijos vadovas negali būti valdybos nariu.

Valdybos narių skaičių nustato visuotinis ataskaitinis — rinkiminis narių susirinkimas. Valdybos narius 4 ketverių metų kadencijai renka ataskaitinis — rinkiminis susirinkimas. Valdybos nariams už jų darbą valdyboje nemokamas atlygis. Valdybos narių kadencijų skaičius yra neribojamas.

Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą valdybą ar pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Atšaukus pavienius narius nauji valdybos nariai renkami likusiam valdybos įgaliojimų terminui. Valdybai vadovauja pačios valdybos išrinktas valdybos pirmininkas. Valdyba veikdama vadovaujasi valdybos darbo reglamentu. Už savo veiklą valdyba kiekvienais metais atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui.

Sprendimai valdybos posėdžiuose priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai lemiamas yra valdybos pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai šaukiami valdybos pirmininko ne rečiau nei kartą per tris mėnesius. Posėdžiui pirmininkauja valdybos pirmininkas ar jo įgaliotas valdybos narys. Apie posėdžio datą ir vietą bei jo darbotvarkę valdybos nariams pranešama registruotu laišku, faksu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 dešimt dienų iki posėdžio dienos.

Apie neeilinį posėdį pranešama ne vėliau kaip prieš 3 tris dienas iki posėdžio dienos. Bendrijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas. Bendrijos vadovu gali būti veiksnus fizinis asmuo, priimtas dirbti pagal darbo sutartį. Mažąją bendriją gali steigti ir vienas asmuo. Esant poreikiui daugiau narių galima įtraukti veiklos vykdymo eigoje.

Informacija planuojantiems samdyti darbuotojus Pagrindiniai mokesčiai: Pelno mokestis PM — 15 proc.

Juridinių vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija eurų bei kurie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc.

Lengvatinis 5 proc. Pridėtinės vertės mokestis PVM — 21 proc.

MB privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 eurų.

Nekilnojamojo turto mokestis jei MB turi registruoto turto — 0,3 — 3 proc. Pabrėžtina, kad Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, t.

Pagal Konstituciją Seimą sudaro Seimo narys.

Taigi Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Konstitucijos 65 straipsnyje nustatyta, kad naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas; jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui.

Konstitucijos 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys; konstatuotina, kad tai yra vienintelė Konstitucijos nuostata, kurioje expressis verbis įtvirtintas vieno — vyriausiojo pagal amžių — išrinkto Seimo nario įgaliojimas Seime, kurį jis turi iki jam įgyjant visas Tautos atstovo teises.

Zmogaus nario narys gali buti nustatytas, kad pagal Konstituciją Seimo nario išrinkimas savaime nereiškia, kad išrinktas Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises. Visų Tautos atstovo teisių įgijimas Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje.

Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių — toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti. Konstitucinės nuostatos, kad Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį, ir kad nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas, aiškinamos Konstitucijoje įtvirtinto Seimo veiklos nepertraukiamumo principo kontekste, suponuoja tai, kad naujai išrinktas Seimas kaip visavertė Tautos atstovybė turi pradėti funkcionuoti būtent nuo šio posėdžio pradžios.

Kadangi pagal Konstituciją Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, išrinkti Seimo nariai pagal Konstituciją privalo prisiekti pirmame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokią Seimo nario priesaikos davimo tvarką, kad visi Seimo nariai prisiektų būtent pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Išimtis galėtų būti padaryta tik tiems išrinktiems Seimo nariams, kurie negali atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį dėl ypač svarbių pateisinamų priežasčių pavyzdžiui, dėl ligos ; pagal Pagerinti erekcija, kad padidintumete nari toks išrinktas Seimo narys privalo prisiekti artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios šis išrinktas Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Pabrėžtina, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai išrinkti Seimo nariai nesirenka į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį arba kai jie į jį susirenka, bet neprisiekia.

Mažoji bendrija

Toks išrinkto Seimo nario elgesys, kai jis neatvyksta į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį be ypač svarbių pateisinamų priežasčių arba į jį atvyksta, bet neprisiekia, vertintinas kaip šio išrinkto Seimo nario atsisakymas prisiekti ir turi sukelti Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje numatytus teisinius padarinius — Seimo nario mandato netekimą. Taip pat vertintinas ir tokius pačius teisinius padarinius turi sukelti toks išrinkto Seimo nario elgesys, kai jis neprisiekia artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios šis išrinktas Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Dėl to Seimas privalo priimti nutarimą. Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas Konstitucinio Teismo m. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei.

Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo Zmogaus nario narys gali buti nustatytas ir negali būti varžomi jokių mandatų. Taigi Seimo nario priesaika įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija.

Bendrija turi kontrolės organą — revizijos komisiją. Visuotinis narių susirinkimas gali būti ataskaitinis ir ataskaitinis — rinkiminis. Ataskaitinis susirinkimas šaukiamas kiekvienais metais Bendrijos vadovo sprendimu.

Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas vienas iš esminių Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų — Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas. Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir draudžia imperatyvų mandatą. Seimo nario laisvo mandato esmė — Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais.

Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad rinkėjai neturi teisės atšaukti Seimo nario. Seimo nario atšaukimas prieš laiką būtų vienas iš imperatyvaus mandato elementų.

Demokratinės valstybės nepripažįsta parlamento nario imperatyvaus mandato, taigi ir galimybės atšaukti parlamento narį iš pareigų prieš laiką Konstitucinio Teismo m.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas atskleidžia Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso esmę ir yra neatskiriamai susijęs su Seimo narių lygybe. Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai. Visi Seimo nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe. Jeigu Seimo narių teisės būtų diferencijuojamos taip, Padidinkite Massager nari faktiškai jiems būtų nustatytos nevienodos galimybės dalyvauti Seimo darbe, tai būtų pažeidžiamas esminis šios atstovaujamosios institucijos principas — parlamento narių lygybė, vadinasi, Seimo nariai neturėtų galimybių Seime atstovauti visai Tautai, reikšti visos Tautos interesų.

Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principų turi būti laikomasi ir nustatant Seimo vidinę struktūrą. Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas — viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų Konstitucinio Teismo m.

Kartu pabrėžtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją Konstitucinio Teismo m. Minėta, kad Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio.

Seimo nario laisvas mandatas — ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Dėl to Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba Vaiku nariu dydis asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais, t.

Pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime — jis atstovauja visai Tautai.

Konstitucinis Seimo nario laisvo mandato įtvirtinimas, taip pat Seimo, kaip Tautos atstovybės, esmė suponuoja Seimo konstitucinę pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų sudaryta prielaidų Seimo nario laisvą mandatą naudoti ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų Zmogaus nario narys gali buti nustatytas ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais.

Įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad Seimo narys dirbtų tik Tautai ir Lietuvos valstybei, išvengtų Tautos ir Lietuvos valstybės interesų supriešinimo su Seimo nario ir jam artimų asmenų privačiais asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais.

Kartu Seimo nario veikla turi būti teisiškai reguliuojama taip, kad būtų įmanoma veiksmingai kontroliuoti, ar nėra minėto interesų supriešinimo, ar Seimo narys savo laisvo mandato nenaudoja ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Seimo narys, nepaisantis minėtų Konstitucijos reikalavimų, turi būti traukiamas atsakomybėn pagal Konstituciją ir įstatymus.

Svarbiausios Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisės yra expressis verbis arba implicitiškai įtvirtintos pačioje Konstitucijoje. Vienas savo konstitucines teises Seimo narys realizuoja vienasmeniškai. Antai Seimo narys turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalis ; jis taip pat turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams, o šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalis.

Seimo narys taip pat turi konstitucinę teisę pretenduoti užimti pareigas Seime; ši teisė apima teisę užimti Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas Zmogaus nario narys gali buti nustatytas Seime — Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo, taip pat teisę užimti kitas pareigas Seime, kurios numatomos Seimo statute, pagal Konstituciją nustatančiame Seimo struktūrą ir darbo tvarką ir turinčiame įstatymo galią Konstitucijos 76 straipsnis.

Įstatai – Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija

Kitas Konstitucijoje nustatytas teises Seimo narys įgyvendina kartu su kitais Seimo nariais. Seimo nariai turi teisę lygiais pagrindais dalyvauti Seimui, kaip Tautos atstovybei, įgyvendinant visas jo, kaip Tautos atstovybės, konstitucines funkcijas ir vykdant visus jo, kaip Tautos atstovybės, įgaliojimus, nustatytus Konstitucijos 67 straipsnyje, kituose Konstitucijos straipsniuose, taip pat įstatymuose.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas yra Seimo nario konstitucinės priedermės atstovauti visai Tautai vykdymo būtina sąlyga. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalį Seimo nario teises nustato įstatymas. Taigi Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario teisių teisinio reglamentavimo lygmenys: teisės, nustatytos pačioje Konstitucijoje, ir teisės, kurias įstatymuose nustato įstatymų leidėjas.

Minėta Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies nuostata suponuoja Seimo pareigą įstatymuose nustatyti tokias Seimo nario teises, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariams visavertiškai vykdyti savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę.

Tai nustatydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų; antai jis negali nustatyti tokių Seimo nario teisių, kurios nepagrįstai privilegijuotų Seimo narius, nes taip būtų nepaisoma inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas.

Akivaizdu, kad Seimo struktūros ir darbo tvarkos teisinis reglamentavimas yra susijęs ir su Seimo nario teisių nustatymu, todėl minėtų Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies ir Konstitucijos 76 straipsnio nuostatų negalima priešpriešinti. Antai Konstitucinis Teismas m. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, jog tam, kad galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucines funkcijas, Seimui gali prireikti sudaryti ir tokius struktūrinius padalinius, kurie turėtų įgaliojimus įvairių valstybės ar savivaldybių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, ir kad jeigu Seimo struktūriniam padaliniui reikia nustatyti valdingus įgaliojimus Seimui neatskaitingų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, tokie Seimo struktūrinio padalinio įgaliojimai turi būti nustatomi įstatymu.

V skirsnis. Seimas

Lygiai taip pat jeigu Seimo nario teisės apima tam tikrus Seimo nario įgaliojimus Seimui neatskaitingų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, tokie įgaliojimai pagal Konstituciją turi būti nustatomi įstatymu. Tačiau tuo mastu, kuriuo Seimo nario teisės yra susijusios tik su Seimo nario darbu Seime, t. Konstitucija yra vientisas aktas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro darnią sistemą, kad tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra, kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti vien pažodžiui, nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų iškreiptas ar paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas, Seimo nario konstitucinė priedermė atstovauti Tautai, jo įgaliojimai aiškintini atsižvelgiant į visą konstitucinį teisinį reguliavimą. Viena vertus, Seimo nario konstitucinis teisinis statusas ir jo atskiri elementai Seimo nario teisės ir pareigos, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos Didziausi vyru dydis, Seimo nariui taikomi apribojimai ir kt.

Kita vertus, Seimo nario konstitucinis teisinis statusas ir atskiri jo elementai aiškintini ir kitų konstitucinių institutų kontekste, inter alia Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių — teisės į nuosavybę, nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos Konstitucijos 23 straipsnisteisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalisūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalispiliečių teisės laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas Konstitucijos 35 straipsnisdarbuotojų teisės kurti profesines sąjungas savo profesinėms, ekonominėms bei socialinėms teisėms bei interesams ginti Konstitucijos 50 straipsnis ir kt.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, negalima interpretuoti taip, kad būtų Zmogaus nario narys gali buti nustatytas minėtos, taip pat kitos asmens konstitucinės teisės ir laisvės; tačiau ne mažiau svarbu yra ir tai, kad Konstitucijos nuostatos, kuriose įtvirtintos šios bei kitos asmens teisės ir laisvės, negali būti interpretuojamos taip, kad būtų paneigtas arba iškreiptas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso turinys, t.

Konstitucinis Teismas oficialiai aiškina Konstituciją Konstitucinio Teismo m. Tirdamas įstatymų ir kitų teisės aktų jų dalių atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas plėtoja savo ankstesniuose nutarimuose, kituose aktuose pateiktą Konstitucijos nuostatų sampratą, atskleisdamas naujus, konkrečios Zmogaus nario narys gali buti nustatytas tyrimui būtinus Konstitucijoje nustatyto reguliavimo aspektus Konstitucinio Teismo m. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje inter alia atskleidžiamos įvairių konstitucinių nuostatų tarpusavio sąsajos, jų turinio santykis, konstitucinių vertybių pusiausvyra, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vieningos visumos, esmė.

Konstituciniam Teismui, tiriančiam įstatymų ir kitų teisės aktų jų dalių atitiktį Konstitucijai, pagal Konstituciją tenka uždavinys savo jurisprudencijoje atskleisti ir Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, turinio santykį su Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, turiniu, viešojo intereso, kurį įkūnija Seimo nario laisvas mandatas, konstitucinės apsaugos ir asmens, turinčio Seimo nario mandatą, privačių interesų konstitucinės apsaugos santykį.

Pabrėžtina, kad atskleisti įvairių konstitucinių nuostatų tarpusavio sąsajų, jų turinio santykio, konstitucinių vertybių pusiausvyros, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vieningos visumos, esmės būtų neįmanoma, jeigu būtų ignoruojami konstitucinio reguliavimo tikslai, apimantys inter alia ir tuos tikslus, kuriais yra grindžiamos kiekvienos aiškinamos konstitucinės nuostatos funkcijos, paskirtis visuminio konstitucinio reguliavimo atžvilgiu.

Kad Seimo narys galėtų nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, pareigas, pačioje Konstitucijoje yra nustatytos ne tik tam Zmogaus nario narys gali buti nustatytas Seimo nario teisės, bet ir jo pareigos. Vienos Seimo nario pareigos Konstitucijoje yra suformuluotos expressis verbis. Kitos Seimo nario pareigos Konstitucijoje nėra suformuluotos expressis verbis, bet yra įtvirtintos implicitiškai — jos išvedamos iš Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso.

Dar kitos Seimo nario pareigos yra įtvirtintos ne Konstitucijoje, bet žemesnės galios teisės aktuose — įstatymuose ir Seimo statute. Konstitucijoje expressis verbis yra įtvirtintos tik kai kurios Seimo nario pareigos.

Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta Seimo nario pareiga jam einant savo pareigas vadovautis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų.

Dar kitos Seimo nario konstitucinės pareigos Zmogaus nario narys gali buti nustatytas yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui taikomi apribojimai — kaip Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis bei darbu, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis, ir kaip draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis Konstitucijos 60 straipsnis ; šie apribojimai Seimo nariams Konstitucijoje yra nustatyti tam, kad būtų užtikrintas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas ir jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos nepertraukiamumas.

Seimo nariai, užimantys Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas pareigas Seime — Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojas, be Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigų, turi ir kitas Konstitucijoje expressis verbis nurodytas pareigas kartu ir atitinkamas teises. Antai Seimo Pirmininkas turi pareigą kartu ir teisę pasirašyti priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo, jeigu jo Konstitucijoje nurodytu laiku nepasirašo Respublikos Prezidentas Konstitucijos straipsnio 2 dalispasirašyti Seimo priimtus įstatymus, jeigu jų Konstitucijoje nurodytu laiku nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti Respublikos Prezidentas Konstitucijos 72 straipsnio 2 ir 4 dalyspasirašyti kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą Konstitucijos 70 straipsnio 2 dalisKonstitucijoje numatytais atvejais laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalis arba laikinai pavaduoti Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnio 2 dalisbūti Valstybės gynimo tarybos nariu Konstitucijos Kaip priartinti penis iki 15 cm 1 dalisne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu sušaukti neeilinę Seimo sesiją Konstitucijos 64 straipsnio 2 dalisteikti tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus Konstitucijos straipsnio 1 dalis.

Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas taip pat turi pareigą kartu ir teisę vadovauti Seimo posėdžiams Konstitucijos 66 straipsnio 1 dalis. Pažymėtina, kad kai kurios Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje nėra formuluojamos expressis verbis, tačiau jos yra neatskiriamai susijusios su Seimo nario darbu Seime bei kita parlamentine veikla.

Antai Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė paskirtis, Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose, taip pat Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe.

Apartheid in South Africa Laws, History: Documentary Film - Raw Footage (1957)

Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalį Seimo nario pareigas nustato įstatymas.